Galvos skausmas

Pirminiai galvos skausmai (migrena, įtampos ar klasteriniai) paprastai yra pasikartojantys ar lėtiniai. Antrinius galvos skausmus sukelia sinusitas, insultas, navikai, infekcijos, karščiavimas ir kitos sunkios būklės. Kiekvienais metais kokį nors galvos skausmą patiria apie 80 proc. amerikiečių. Penkiasdešimt procentų šių pacientų jaučia stiprius galvos skausmus, o 10–20 proc. apsilanko pas gydytoją ir galvos skausmą pateikia kaip pagrindinį skundą. Dažniausia galvos skausmų forma – tai raumenų įtempimo arba įtampos galvos skausmai. Maždaug 10 proc. populiacijos būna kraujagyslinių galvos skausmų. Ūminio sinusito sukeliami galvos skausmai taip pat gana dažni. Rečiau galvos skausmus sukelia glaukoma, trumpalaikis vaistų vartojimas (pvz., kraujagysles plečiančių, nitratų, sildenafilio) ir piktnaudžiavimas vaistais (ilgalaikis vartojimas ar staigus nutraukimas analgetikų, triplanų, skalsių alkaloidų), smilkininis arteriitas (dažnesnis vyresnio amžiaus asmenims), kaklo artritas, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) disfunkcija ir trišakio nervo neuralgija. Akių įtempimas ir aukštas kraujospūdis yra nedažnos galvos skausmo priežastys. Daugelis pacientų su aukštu kraujospūdžiu nesiskundžia galvos skausmais, o daugumą galvos skausmų sukelia ne aukštas kraujospūdis. Jei pacientas skundžiasi ir aukštu kraujospūdžiu, ir galvos skausmais, pastarieji paprastai nesusiję su aukštu kraujospūdžiu. Norėdamas nustatyti teisingą diagnozę, gydytojas pirmiausia turi atskirti ūmius galvos skausmus nuo lėtinių ar pasikartojančių. Dažniausiai galvos skausmai yra pasikartojantys; kartais jie būna lėtiniai. Ūmus galvos skausmas dažnai rodo sunkiausias ligas (kraujavimą į subarachnoidinį tarpą, praeinančią išemijos ataką ir „perkūno trenksmo“ galvos skausmą). Ūmius, pasikartojančius galvos skausmus dažniausiai sukelia migrena. Gydytojui pirmiausia reikia nustatyti šio galvos skausmo pobūdį ir surinkti anamnezę apie prieš tai buvusius galvos skausmus. Bet kokį pacientą, besiskundžiantį galvos skausmais, gydytojas turi paklausti apie galvos skausmų dažnį ir pobūdį, amžių ir aplinkybes, kuriomis galvos skausmai atsirado, šeiminę galvos skausmų anamnezę, skausmo savybes (pvz., skausmo vietą, priepuolių dažnumą, galvos skausmo trukmę, laiką, kada galvos skausmas prasideda), bet kokius prodrominius simptomus, susijusius simptomus, sukeliančius veiksnius, emocinius veiksnius, ankstesnę medicininę anamnezę (ypač persirgtas ligas, nesenas traumas ar operacijas), alergijas ir atsaką į vaistus. Organinę ligą reikėtų įtarti, jei pacientas skundžiasi izoliuotu, stipriu galvos skausmu, nuolatiniu lokalizuotu galvos skausmu, neleidžiančiu užmigti, galvos skausmu, susijusiu su įtampa, galvos skausmais, kuriuos lydi neurologiniai požymiai ir simptomai, įprastinio galvos skausmo pasikeitimu, lėtiniu, progresuojančiu stipriu galvos skausmu. 

Pacientų pobūdis

Įtampos galvos skausmai, kraujagysliniai galvos skausmai (tarp jų ir migrena) ir smilkininio arteriito sukelti galvos skausmai gerokai dažnesni moterims, kaip ir pseudotumor cerebri bei subarachnoidinis kraujavimas. Klasteriniai galvos skausmai kur kas dažnesni vyrams (vyrų ir moterų santykis 9:1). Raumenų įtempimo (įtampos) galvos skausmai – tai dažniausia vaikų ir suaugusiųjų galvos skausmų priežastis, dažnai jie yra psichogeninės kilmės, o juos sukelia kokios nors problemos (namie, šeimoje ar darbe). Nors daugelis vaikų su įtampos galvos skausmais kenčia nuo paprasto nerimo ar streso, galvos skausmai gali būti ir depresijos pasireiškimas, ypač jei skausmai susiję su nuotaikos pokyčiais, užsisklendimu savyje, agresyviu elgesiu, energijos stoka, savęs nuvertinimu ar svorio netekimu. Jeigu galvos skausmai nuolat tęsėsi 4 savaites iš eilės ir nebuvo susiję su kokiais nors neurologiniai požymiais, jų kilmė greičiausiai psichogeninė. Migreniniai galvos skausmai linkę kartotis. Mažų vaikų su lėtiniais galvos skausmais tyrimai rodo, kad tik nedidelė šių vaikų dalis turi organinę patologiją. Vaikams ir paaugliams organinės kilmės galvos skausmus dažniausiai sukelia necentrinės nervų sistemos infekcijos, karščiavimas, trauma ir migrena. Vaikams ūmus galvos skausmas gali būti pirmasis febrilios ligos, pvz., laringitas ar vidurinės ausies uždegimas, požymis. Tarp vaikų iki 7 metų amžiaus migrenos paplitimas siekia 1,7 proc.; tarp 17 metų amžiaus pacientų – 5 proc. Mažų vaikų migreniniai galvos skausmai paprastai yra abipusiai ir trumpalaikiai, susiję simptomai pasitaiko nedažnai. Kopuliaciniai tyrimai rodo, kad migrenos dažnis tarp subrendusių vyrų yra 12 proc., o tarp subrendusių moterų – 20 proc. Nepaisant šių tyrimų, gydytojas turi suprasti, kad 20 proc. suaugusiųjų, kurie jaučia migreninius galvos skausmus, migrenos simptomai atsiranda iki 5 metų amžiaus, o 50 proc. – iki 20 metų amžiaus. Nors įvairios galvos skausmų kombinacijos dažnai pasitaiko suaugusiesiems, tokios kombinacijos retos vaikams, o jų dažnis ima didėti paauglystėje. Sinusito sukeliami skausmai nedažni vaikams, bet jie gali pasireikšti jauniems pacientams, ypač jei galvos skausmai susiję su nuolatiniu varvėjimu iš nosies, kosuliu, vidurinės ausies uždegimu ar alergijomis. Žandinis antis vaikams pažeidžiamas dažniausiai. Panašiai ir akių patologijos sukeliami galvos skausmai nedažni vaikams, nors astigmatizmo, žvairumo ar refrakcinių ydų galimybę reikia turėti galvoje. Pastaroji patologija ypač tikėtina, jei galvos skausmai susiję su skaitymu ar pamokomis arba jei jie atsiranda vėlyvą popietę ar vakare. Padidėjusį galvospūdį reikėtų įtarti, jei vaikas skundžiasi galvos skausmu ir turi kitų neurologinių funkcijų sutrikimų, profuziškai vemia be pykinimo, galvos skausmą sukelia ar sustiprina kosėjimas ar stenėjimas. Padidėjusio galvospūdžio priežastys vaikams – tai navikai (galvos skausmas paprastai lėtinis ir progresuojantis), pseudotumor cerebri, hidrocefalija (aptinkama pakartotinai matuojant galvos apimtį), subduralinė hematoma (dažnesnė supurtytiems vaikams ar po traumos) ir smegenų abscesas (kuris gali būti vidurinės ausies uždegimo komplikacija). Simuliacija gali būti ir vaikų, ir suaugusiųjų galvos skausmų priežastis. Klasikinės migrenos atvejais (migrenos su aura) migrenos aura ir prodromas yra ryškūs, o galvos skausmai tvinkčiojantys ir vienpusiai. Pacientas dažnai eina miegoti, o atsibudęs pastebi, kad galvos skausmai praėjo. Dažnoji migrena (be auros) yra dažnesnė už klasikinę. Dažnosios migrenos metu auros gali nebūti ar ji gali būti neryški. Prodromas gali būti neryškus ar pasireikšti tik asmenybės pokyčiais, bloga savijauta, pykinimu ir vėmimu. Dažnieji migreniniai skausmai rečiau būna vienpusiai. Klasteriniai galvos skausmai vaikams pasitaiko išimtinai retai, nors jie gali pasireikšti paaugliams. Dažniausi klasteriniai galvos skausmai ketvirtąjį–šeštąjį dešimtmetį. Daugeliui pacientų su migrena galima nustatyti šeiminę „kraujagyslinių“, „minusinių“ ar „ligos sukeltų“ galvos skausmų anamnezę. Pacientai su klasteriniais galvos skausmais paprastai neturi tokios šeiminės anamnezės. Daugelis pacientų su kraujagysliniais galvos skausmais yra jautę įtampos galvos skausmus ar turėję kraujagyslinių problemų. Ligšiolinės diagnozės galėjo būti klaidingos dėl nepakankamos ar netinkamai surinktos anamnezės. Kadangi galvos skausmus sukeliančių sunkių ligų dažnis didėja su amžiumi, galvos skausmai, atsiradę pacientams, vyresniems kaip 50 metų, reikalauja kruopštaus klinikinio tyrimo ir diferencinės diagnostikos. Mažiau nei 2 proc. vyresniems kaip 55 metų asmenims atsiranda stiprūs galvos skausmai. Jei vyresniam kaip 55 metų pacientui staiga atsirado nepraeinantys galvos skausmai, besitęsiantys valandas ir dienas, reikėtų įtarti tokias sunkias ligas, pvz., navikai, meningitas, encefalitas ar smilkininis arteriitas. Galvos skausmas gali atsirasti prieš neurologinius simptomus. Kartais staigus, naujas atsiradęs galvos skausmas vyresnio amžiaus asmenims rodo smegenų išemiją ir besivystantį insultą, taip pat arteriitą. Vyresniems kaip 50 metų pacientams lėtinį, stiprų galvos skausmą sukelia tik kelios ligos: tai smilkininis arteriitas, klasteriniai galvos skausmai, dariniai, potrauminiai galvos skausmai, kaklo artritas, Parkinsono liga, vaistai ir depresija. Depresija – dažna vyresnių kaip 50 metų amžiaus pacientų lėtinių galvos skausmų priežastis, tačiau paprastai šie asmenys galvos skausmus jautė ir anksčiau. Nors ir nedažnai, smilkininiu arteriitu dažniau serga moterys per 60 metų amžiaus; šią ligą reikėtų įtarti vyresnio amžiaus pacientams per 60 metų, kurie skundžiasi vienpusiu lėtiniu skausmu, nepaaiškinamu neaukštu karščiavimu, proksimalinių raumenų skausmu ir randamas labai padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ar nepaaiškinamas regėjimo aštrumo sumažėjimas. Kitos retesnės vyresnio amžiaus asmenų galvos skausmų priežastys – tai kongestinis širdies nepakankamumas, glaukoma, trišakio nervo neuralgija ir SAŽS disfunkcija. Rainelės uždegimas, smegenų kraujagyslių nepakankamumas, kraujavimas į smegenis, subdurinė hematoma ir meningitas – dar retesnės, bet sunkesnės lėtinio galvos skausmo priežastys. 

Skausmo pobūdis

Skausmo tipas, stiprumas ir vieta svarbūs diferencijuojant galvos skausmus (17– 1, 17–2 ir 17–3 lentelės). Įtampos (raumenų įtempimo) skausmai paprastai yra buki, netvinkčiojantys, pastovūs ir vidutinio, bet nuolatinio intensyvumo. Jeigu pacientas su lėtiniais įtampos skausmais atsibunda su galvos skausmu, dienai bėgant skausmo intensyvumas gali didėti, o į vakarą vėl sumažėti. Migreniniai skausmai yra stiprūs, pradžioje tvinkčiojantys, vėliau įkyrūs. Šių skausmų intensyvumas didėja greitai ir pastoviai. Klasteriniai galvos skausmai yra gerokai stipresni už įprastinius kraujagyslinius ar įtampos skausmus, duriantys ar deginantys. Ūminio sinusito skausmas paprastai apibūdinamas kaip stiprus, tvinkčiojantis ir spaudžiantis. Dažnieji migreniniai skausmai paprastai yra vienpusiai, bet gali būti ir abipusiai. Dažniausiai skauda kaktines ir smilkinines sritis arba virš akiduobių. Klasikinės migrenos skausmai yra vienpusiai. Klasteriniai galvos skausmai yra vienpusiai ir lokalizuojasi aplink akis kiekvieno klasterio metu; skausmas jaučiamas akyje, o plinta į veido priekį ir smilkinius. Įtampos galvos skausmai dažniausiai jaučiami pakaušyje, popakaušinėje srityje ir yra abipusiai, o pacientai šį skausmą apibūdina kaip jausmą, kad aplink galvą yra spaudžianti juosta ar suspausta galvos oda. Šie galvos skausmai gali plisti žemyn į kaklą. Sinusitų skausmai paprastai jaučiami virš pažeistų ančių: žandinio, akytkaulinio ir (arba) kaktinio. Kai kurie pacientai su akytkauliniu sinusitu skundžiasi skausmu už akies, kuris sustiprėja kosint ir čiaudint. Klasikinės migrenos skausmai paprastai trunka 2–8 dienas. Dažnoji migrena trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dažniausiai migreninių galvos skausmų pradžia yra laipsniška. Įtampos galvos skausmai paprastai trunka visą dieną, kelias dienas iš eilės. Kai kurie pacientai sako, kad šie skausmai yra nuolatiniai. Klasterinių galvos skausmų trukmė gerokai trumpesnė lyginant su įtampos skausmais ar migrena; dažniausiai jie trunka 20–60 minučių. Trišakio nervo neuralgija sergantys pacientai dažniausiai skundžiasi veido skausmu, bet kartais pradinis jų simptomas yra galvos skausmas (17–3 lentelė). Šis skausmas paprastai yra trumpalaikis, aštrus, stiprus ir duriantis. Kiekvienas epizodas trunka mažiau nei 90 sekundžių, bet pasikartojantis skausmas jaučiamas 2–3 minutes. Dėl darinių kilę skausmai yra protarpiniai, tuo tarpu galvos infekcijų – dažniausiai nuolatiniai. 

Galvos skausmo tipai

Dažnos galvos skausmo rūšys pasireiškia tipiniu epizodu kiekvienam pacientui. Epizodo pasikeitimas rodo atsiradusią naują problemą. Jeigu pacientui, kuris paprastai juto įtampos galvos skausmus pakaušyje ar juosiančius galvą, atsiranda vienpusiai skausmai, susiję su pykinimu ir vėmimu, šiam pacientui greičiausiai prisidėjo migreniniai galvos skausmai. Migreniniai galvos skausmai užeina nereguliariai ir neturi specifinių bruožų; šie skausmai gali kartotis vieną ar du kartus per savaitę ar vieną kartą per metus. Jie dažnai atsiranda perimenstruaciniame periode. Įtampos galvos skausmų pobūdis skirtingas ir priklauso nuo įtampos priežasties. Dažniausiai šie skausmai kartojasi kasdien, bet gali kartotis ir kelis kartus per savaitę. Pacientas su lėtiniais įtampos galvos skausmais gali atsibusti rytą su galvos skausmu, bet retai kada atsibunda naktį. Specifinė raumenų įtempimo galvos skausmų rūšį sukelia griežimas dantimis. Pacientai gali nuolat jausti galvos skausmą atsibudę, jei naktį jie griežia dantimis. Dažniausiai aukšto kraujospūdžio sukeliami skausmai jaučiami rytą po ilgo gulėjimo naktį ir paprastai jie yra tvinkčiojantys. Klasterinio galvos skausmų atsikartojimo pobūdis turi diagnostinės reikšmės, nes šie skausmai paprastai užeina bangomis ir maždaug tuo pačiu dienos metu 3–8 savaites iš eilės bei gali kartotis vieną tris kartus per dieną. Jie gali nesikartoti dėl nepaaiškinamų priežasčių mėnesius ir metus, o vėliau taip pat dėl nepaaiškinamų priežasčių vėl užeiti. Nors tipiniu atveju klasteriniai skausmai prasideda anksti rytą (nuo pirmos iki penktos valandos), kartais priepuoliai kartojasi dieną. Jeigu šie skausmai užeina naktį, kas pasitaiko retai, jie gali būti susiję su greitais akių judesiais sapnuojant. Sinusitų skausmai taip pat paprasti prasideda rytą ir vis stiprėja, o vakare vėl susilpnėja. Migreniniai skausmai turi prodromą, kuris nedažnai pasitaiko prieš klasterinius galvos skausmus; kartais kai kurie pacientai jaučia kaktos deginimą prieš prasidedant skausmams. Klasikinės migrenos prodromas prasideda 15–30 minučių prieš skausmo priepuolį. Jo pradžia staigi, trukmė – apie 10–15 minučių ir jis dažnai juntamas priešingoje, nei galvos skausmas, pusėje. Vizualinės auros – tai įvairios skotomos, laikinas aklumas, susiliejantis matymas ir hemianopsija. Nevizualinės auros – tai silpnumas, afazija, nuotaikos sutrikimai ir fotofobija. Kitaip nei klasikinės migrenos atveju, dažnoji migrena paprastai neturi specifinės auros. Jeigu yra prodromas, jis gali būti labai įvairus ir pasireikšti psichiniais sutrikimais, nuovargiu, virškinimo sistemos simptomais ar nuotaikų kaita. 

Susiję simptomai

Dažniausiai su klasikine migrena susiję simptomai – tai anoreksija, pykinimas, vėmimas, sonofobija, fotofobija ir irzlumas. Rečiau pasitaiko galvos svaigimas, skysčių susilaikymas, pilvo skausmas ir mieguistumas. Su dažnąja migrena susiję simptomai – tai tie, kurie susiję su klasikine migrena, taip pat nuovargis, šaltkrėtis, viduriavimas ir dilgėlinė. Vaikų cikliniai pilvo skausmai ar vėmimas ir suaugusiųjų jūrligė dažniausiai būna pacientams su migreniniais galvos skausmais. Skausmas užpakalinėje kaklo dalyje, kuris dažnai sustiprėja, išlenkus kaklą, dažnai būna pacientams su įtampos galvos skausmais, šie pacientai dažnai yra įsitempę, neramūs, labai prislėgti ir nuvargę. Lėtinius įtampos galvos skausmus kenčiantys pacientai labiau susirūpinę dėl savo galvos skausmų simptomų; jie sutelkę dėmesį ties galvos skausmu labiau, nei sergantieji migrena. Be to, įtampa ir afektiniai sutrikimai ryškesni pacientų su įtampos galvos skausmais, lyginant juos su sergančiaisiais migrena. Pacientai, kuriems galvą skauda dėl sinusito, gali skųstis ir dantų skausmu; tai rodo žandinio sinuso pažeidimą. Skausmas akyse rodo akytkaulinio sinuso infekciją. Dažnai šiems pacientams randamas sekretas iš nosies, skausmingumas perkutuojant ties ančiais ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Jeigu yra sinusitinis galvos skausmas, o simptomai nepalengvėja po maždaug 2 savaičių tinkamo gydymo (antibiotikais ir nosies gleivinę sutraukiančiais vaistais), o sekretas iš nosies yra kraujingas, reikėtų įtarti nosies ar prienosinių ančių neoplastinį procesą. Šie simptomai kartojasi nepaisant gydymo, o prienosinių ančių rentgenogramose gali matytis kaulo destrukcija. Su klasteriniais galvos skausmais susiję simptomai yra labai specifiški ir padeda gydytojui nustatyti diagnozę. Pacientai gali skųstis pažeistos pusės akies paraudimu, užgulta nosimi, varvėjimu iš jos ir ryškiu ašarojimu pažeistoje pusėje. Jiems gali būti matomas Hornerio sindromas pažeistoje pusėje. Maždaug 25 proc. pacientų su klasteriniais galvos skausmais serga pepsine opalige. Uždarų patalpų sindromą reikėtų įtarti, jei su galvos skausmu susijęs nuovargis ir viršutinių kvėpavimo takų simptomai, o pacientas dirba netinkamai ventiliuojamose patalpose su nepralaidžiomis sienomis. Organinę ligą reikėtų įtarti, pastebėjus vieną ar kelis iš žemiau išvardintų požymių ir simptomų:

  • Protarpinis ar nuolatinis galvos skausmas, kurio intensyvumas ir dažnumas progresyviai didėja;
  • Galvos skausmas, kuris sustiprėja kosint ar stenant;
  • Galvos skausmas, kuris stipresnis rytą (pastaba: aukšto kraujospūdžio ar sinusitų skausmai taip pat gali būti stipresni rytą);
  • Vėmimas;
  • Galvos skausmas, kuris sutrikdo miegą;
  • Netolygiai išsiplėtę vyzdžiai;
  • Karščiavimas;
  • Traukuliai;
  • Konfūzija;
  • Neseniai atsiradę neurologiniai simptomai;
  • Papiledema;
  • Naujai atsiradę galvos skausmai, kai pacientui daugiau nei 50 metų. 

Veiksniai, sukeliantys ir sunkinantys simptomus

Nors migreninius galvos skausmus gali sukelti menstruacijos, jie gali padažnėti, kai estrogenų lygiai sumažėja. Migreninius skausmus dažnai išprovokuoja emocinis stresas. Rečiau juos sukelia nuovargis, ryški šviesa, badavimas, hipoglikemija, daug tiramino turintis maistas (pvz., subrandinti sūriai, grietinė, vynas), kvapai, fizinis krūvis, oro permainos ir didelis aukštis. Pacientai gali pasisakyti, kad jų galvos skausmus sukelia tam tikro maisto ar gėrimų vartojimas (pvz., šokolado, jogurto, parduotuvėje pirkto pieno). Galvos skausmus gali sukelti maistas, turintis daug nitritų („dešrainių galvos skausmas“) ar mononatrio gliutamato („kinietiško maisto galvos skausmas“). Alkoholis ar kofeinas – dažni kaltininkai, taip pat kofeino vartojimo nutraukimas. Tokie vaistai, kaip rezerpinas, kraujagysles plečiantys, H2 receptorių blokatoriai, indo metacinas, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai, nitratai, betablokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, sildenafilis ir geriamieji kontraceptikai taip pat gali sukelti galvos skausmus. Kai kurie pacientai, kurie ilgą laiką vartojo dideles skalsių alakloidų dozes migrenos priepuoliams kontroliuoti, gali patirti migreną nutraukę gydymą šiais vaistais. Įtampos galvos skausmus gali sukelti emocinis ar fizinis stresas, ilgalaikė protinė įtampa ir ilgalaikė tam tikra prasme nefiziologinė kaklo padėtis. Kai kuriais atvejais įtampos galvos skausmai atsiranda nutraukus gydymą analgetikais ar raminamaisiais, kurie vartojami šiems galvos skausmams gydyti. Netaisyklingas sąkandis gali sukelti kramtomųjų raumenų įtampą, dėl to gali atsirasti šių raumenų spazmas ir galvos skausmai. Blogai pritaikyti dantų protezai, ypač jei jie buvo nešiojami 10 ir daugiau metų, taip pat gali sukelti įtampos galvos skausmus. Klasterinius galvos skausmus išprovokuoja prisnūdimai, alkoholis, nitroglicerinas, tiraminas ir emocinis stresas. Sinusitų skausmas gali sustiprėti kosint ir čiaudint, bet tą patį galima pasakyti ir apie kitų rūšių galvos skausmus, ypač kraujagyslinius. Akių skausmus dėl glaukomos dažnai sukelia buvimas tamsoje ar simpatomimetiniai vaistai, kurie plečia vyzdį. 

Veiksniai, lengvinantys simptomus

Jeigu pacientas sako, kad jo galvos skausmas palengvėjo nuo skalsių alkaloidų, tikėtina kraujagyslinė priežastis. Stiprus galvos skausmas, kurį palengvina aspirinas ar indometacinas, rodo galimą trišakio nervo neuralgiją. Panašiai ir palengvėjimas, kurį sukelia antibiotikai ir sutraukiantys nosies gleivinę vaistai, rodo sinusitą. Galvos skausmas, kuris yra stiprus, susijęs su pykinimu ar vėmimu, skotomomis ir aura ir palengvėja pamiegojus, greičiausiai yra migrena. Vaistų perdozavimo galvos skausmai palengvėja, nutraukus vaistų vartojimą. 

Klinikinio tyrimo radiniai

Pacientų su įtampos ar migreniniais galvos skausmais klinikinis tyrimas retai kada padeda diferencinei diagnostikai. Pacientams su trišakio nervo neuralgija gali būti randami skausmingi taškai. Klasterinių galvos skausmų metu gali būti stebimas ašarojimas ir varvėjimas iš nosies toje pačioje pusėje. Pacientams su ūminiu sinusitu gali būti stebimas gleivėtas – pūlingas sekretas iš nosies ar kraujingas sekretas. Be to, jie gali jausti skausmingumą čiuopiant ar perkutuojant ties pažeistais ančiais, kurių peršviečiamumas tiriant transiliuminacijos būdu bus sumažėjęs. Karščiavimas rodo infekcinį procesą kaip galvos skausmo priežastį. Sunki hipertenzija rodo, kad galvos skausmus galėjo sukelti aukštas kraujospūdis, nors didžioji dalis pacientų su aukštu kraujospūdžiu nejaučia galvos skausmų. Skausmingumas čiuopiant ties smilkininėmis arterijomis rodo, kad galvos skausmų priežastis yra smilkininis arteriitas. Jeigu sprando raumenys rigidiški, reikėtų įtarti meningitą ar subarachnoidinį kraujavimą. Sprando raumenų rigidiškumą reikėtų skirti nuo raumenų sustingimo, kuris būna pacientams su kaklo artritu (dažniau vyresnio amžius pacientams). Jeigu pacientui yra tikrasis sprando raumenų rigidiškumas, raumenys įsitempia, kai galva yra lenkiama prie krūtinės, bet ne tuomet, kai ji lenkiama į šonus ar atgal. Tuo tarpu sergant kaklo artritu pradinėse stadijose galvą prilenkiant kaklas yra lankstus, o vėliau jis yra sustingęs kaip lenta ir judesiai riboti visomis kryptimis. Pacientai su psichogeniniu ar konversiniu galvos skausmu savo simptomus gali aprašyti labai vaizdingai ir emocionaliai; iš tiesų pacientas paprastai neatrodo kankinamas didelių skausmų. Skausmas vienoje ar abiejose akyse ir padidėjęs akispūdis rodo glaukomą. Žandikaulio traškėjimas ir skausmingumas čiuopiant ties SAŽS rodo, kad galvos skausmus galėjo sukelti SAŽS disfunkcija. Daugeliui pacientų su galvos skausmais jokie patologiniai radiniai neurologinio tyrimo metu nerandami. Vis dėlto kai kuriais migreninių skausmų atvejais gali būti randami laikini Hornerio sindromo požymiai pažeistoje pusėje. 

Diagnostiniai tyrimai

Tik keli laboratoriniai tyrimai naudingi galvos skausmų diferencinei diagnostikai. Vaizdiniai tyrimai retai kada padeda diagnozuojant dažnus įtampos ar migreninius galvos skausmus. Rentgenogramos ir kompiuterinės tomografijos tyrimai gali patvirtinti ūminį sinusitą, jeigu viename ar daugiau prienosinių ančių matomas tipinis skysčio – oro paviršius. Vis dėlto pacientai gali jausti sinusito skausmus, tačiau jų rentgenogramose gali nebūti patologinių radinių. ENG yra labai padidėjęs sergant smilkininiu arteriitu. Biopsinėje medžiagoje randama arterijų sienelės infiltracija gigantinėmis ląstelėmis – patognominis šios ligos požymis. Įtarus subarachnoidinį kraujavimą, gali reikėti KT tyrimų ar likvoro tyrimo. Jeigu vyresniam nei 50 metų pacientui staiga atsiranda galvos skausmas, gydytojui reikia priimti sunkų sprendimą, ar atlikti tokiam pacientui liumbalinę punkciją. Ši procedūra indikuotina kraujavimo į smegenis ar bakterinio encefalito atvejais, tačiau ji gali būti pavojinga pacientams su smegenų dariniais ar padidėjusiu galvospūdžiu. Įtarus galvos ligą, pirmiausia reikėtų atlikti tokius neinvazinius tyrimus, kaip KT ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Arteriogramos gali parodyti kraujagyslines anomalijas ir darinius. 

Retesnės diagnozės

Migrenos ekvivalentai – tai ciklinis vėmimas, paroksizminis galvos svaigimas vaikams, „migraine sans migraine“, vienos akies kibirkščiuojančios skotomos ar aklumas be galvos skausmo. Sergantieji glaukoma gali skųstis skausmu vienoje ar abiejose akyse ir matyti ratilus aplink objektus. Galvos skausmas jiems dažnai atsiranda tamsoje. Akispūdis yra padidėjęs, kartais akies obuolys čiuopiant skausmingas. Fizinio krūvio galvos skausmai yra staigios pradžios, juos dažnai sukelia lytinis aktyvumas, fiziniai pratimai ar kosėjimas. Akių pertempimas – tai diagnozė, kuri dažnai taikoma netinkamai. Galvos skausmas dėl akių pertempimo nėra įprastas. Šis pertempimas atsiranda asmenims, kurie dirba darbą, reikalaujantį nuolatinio regos įtempimo. Be to, galvos skausmai atsiranda po ilgalaikio darbo, įtempus akis. Lėtinius kasdieninius galvos skausmus paprastai sukelia lėtinė migrena, nors taip pat jie gali atsirasti dėl vaistų perdozavimo ar staigaus jų vartojimo nutraukimo. Sisteminės galvos skausmų priežastys – tai uremija, slaptas apsinuodijimas anglies monoksidu, uždarų patalpų sindromas, tirotoksikozė, sunki anemija, galvos smegenų navikai, lėtinė subdurinė hematoma, subarachnoidinis kraujavimas ir akių ligos. Akių, ausų, nosies ir gerklės navikai taip pat gali pasireikšti galvos skausmu. Slaptas apsinuodijimas anglies monoksidu gali atsirasti dėl netinkamų krosnių, viryklių naudojimo ar propaninių šildytuvų darbo vietose („sandėlio darbuotojų galvos skausmas“). Trišakio nervo autonominė cefalgija apima paroksizminę hemikraniją, SUNCT sindromą (trumpai trunkantį (5–250 sekundžių), vienpusį, į neuralginį panašų galvos skausmą su junginių paraudimu, ašarojimu ir varvėjimu iš nosies) ir klasterinius galvos skausmus. SUNCT dažniau pasitaiko vyrams. Jam būdingi ir trišakio nervo neuralgijos, ir klasterinių galvos skausmų bruožai, tačiau šis sindromas yra retas. Pagrindiniai dalykai diferencinėje galvos skausmų diagnostikoje – tai išsami, detali klinikinė anamnezė, galvos skausmų dienynas ir neurologinis ištyrimas. Gydytojas paprastai turi laiko stebėti pacientą ir jį visapusiškai įvertinti jo aplinkoje ir šeimoje, o tai padeda nustatyti galvos skausmų priežastį. Gydytojas turėtų pasistengti vengti skirti vaistus, prie kurių priprantama, gydydamas pacientus su lėtiniais galvos skausmais.