Glaukoma

Glaukoma – tai progresuojanti optinė neuropatija, kuriai būdingi tam tikri morfologiniai regimojo nervo ir vidinių tinklainės sluoksnių pokyčiai. Progresuojanti tinklainės ganglijinių ląstelių žūtis ir akipločio pakitimai yra susiję su šiais procesais. Dažnai, bet ne visuomet, nustatomas padidėjęs akispūdis.
Glaukomų klasifikacija, kaip ir ligos apibrėžimas, ilgainiui kinta. Ligos formos pakankamai smulkiai išskirtos Tarptautinėje ligų klasifikacijoje, tačiau šeimos gydytojų kasdieniniame darbe galima būtų vadovautis kiek paprastesne schema. Reikėtų išskirti 3 pagrindines formas: įgimta glaukoma (pirminė), atvirojo kampo glaukoma (pirminė, antrinė), uždarojo kampo glaukoma (pirminė, antrinė).
Įgimta glaukoma
Įgimtos glaukomos priežastis – ydingas priekinės kameros kampo vystymasis, dėl kurio sumažėja priekinės kameros skysčio nutekėjimas. Įgimta glaukoma – reta liga. Ja serga 1 iš 10 000 naujagimių ir ši liga gali būti išreikštos regėjimo negalios priežastis. Ankstyva diagnostika ir tinkama gydymo taktika gali turėti reikšmingos įtakos ligos eigai. Visiems ligoniams būtinas chirurginis gydymas.
Liga gali pasireikšti nuo gimimo iki 10 metų amžiaus. 70 % atvejų pažeidžiamos abi akys. Dažniau serga vyrai (65 %).
Simptomai
Šviesos baimė, ašarojimas, vokų spazmas, akių trynimas. Nustatomas padidėjęs akispūdis, pažengusios ligos stadijose akies obuolys padidėja (buphthalmos), matomas ragenos paburkimas, neišsivysčiusios priekinės kameros kampo struktūros, padidėjęs regimojo nervo disko įdaubos skersmuo.
Jei liga prasideda vėliau, akies obuolys nebūna padidėjęs, o chirurginio gydymo rezultatai geresni.
Atvirojo kampo glaukoma
Rizikos veiksniai: padidėjęs akispūdis (glaukoma nesergančio norma – iki 21 mmHg), amžius (liga dažniau prasideda vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms), rasė (dažniau serga afrikiečiai ir Karibų jūros baseino gyventojai), šeiminė anamnezė (kraujo giminaičiai, sirgę glaukoma), cukrinis diabetas, trumparegystė.
Simptomai.
Ligos pradžia besimptomė. Nustatomas padidėjės akispūdis, akipločio ir regimojo nervo disko pakitimai, priklausomai nuo ligos formos randami arba nerandami priekinės kameros kampo pokyčiai.
Uždarojo kampo glaukoma
Lėtinės uždarojo kampo glaukomos atveju ligonis skundžiasi pažeistos akies diskomfortu, kartais trumpam nežymiai pablogėjančiu regejimo aštrumu ir akies paraudimu, kartais mato vaivorykštinius ratilus apie šviesos šaltinį.
Simptomai.
Ūmaus uždarojo kampo glaukomos priepuolio simptomai yra labiau išreikšti. Ligonis skundžiasi pablogėjusiu regėjimu, akies ir tos galvos pusės skausmu, vokų patinimu, akies paraudimu, pykinimu ir vėmimu, pilvo spazmais. Nustatomas žymiai padidėjęs akispūdis (50–80 mmHg), sumažėjęs regėjimo aštrumas, ragenos paburkimas, sekli priekinė kamera, rainelė hiperemiška, praplėstas
vyzdys netaisyklingo ovalo formos, regos nervo disko paburkimas, venostazė, tinklainėje brūkšnelių formos kraujosruvos.
Tyrimai, būtini glaukomos diagnozei nustatyti
Akispūdžio matavimas, priekinės kameros kampo apžiūra (gonioskopija), regos nervo disko
 apžiūra ir įvertinimas (oftalmoskopija, regimojo nervo disko ir tinklainės nervinių skaidulų tomografija), akipločio ištyrimas, ragenos storio ir histerezės matavimas. Šie diagnostiniai tyrimai yra labai specifiniai, todėl turi būti atliekami ir vertinami akių gydytojo.
Glaukoma sergančio ligonio gydymas
Glaukoma – liga, gresianti negrįžtamu regėjimo praradimu, todėl labai svarbu ją anksti diagnozuoti ir laiku paskirti tinkamą gydymą. Akispūdžio matavimas, kaip viena glaukomos profilaktikos priemonių, turi būti privalomas šeimos gydytojo praktikoje.
Ligonio, sergančio glaukoma, gydymas ir ligos eigos įvertinimas yra labai specifinių procesų grandinė, todėl šį darbą su didele atsakomybe turi atlikti gydytojas oftalmologas.
Glaukoma nėra išgydoma liga. Sergančiajam glaukoma gydymas akių lašais skiriamas visą gyvenimą. Glaukomai gydyti naudojami skirtingų grupių medikamentai. Pirmumas teikiamas monoterapijai – kuomet ligos progresavimas sustabdomas vienu vaistu. Papildomas medikamentas pridedamas tuo atveju, kai monoterapija vienos ar kitos farmakologinės grupės vaistu neefektyvi.
Pagrindiniai medikamentai, naudojami glaukomai gydyti, yra šie: β adrenoblokatoriai, prostaglandinai, karboanhidrazės inhibitoriai, a adrenomimetikai, tiesiogiai veikiantys cholinomimetikai.
Esant nepakankamam konservatyviam terapiniam gydymui, būtinos intervencinės procedūros.
Kai kurios glaukomos formos gali būti gydomos lazeriais. Vienos procedūros pagerina priekinės kameros skysčio nutekėjimą, kitos sumažina jo gamybą. Kuomet lazerinis gydymas neduoda laukiamų rezultatų, glaukoma sergantys ligoniai operuojami. Operacinio gydymo tikslas – suformuoti naujus priekinės kameros skysčio nutekėjimo kelius. Šiuolaikinėje glaukomos chirurgijoje tam naudojamos įvairios randėjimą slopinančios medžiagos ir (ar) specialūs priekinės kameros nutekėjimą užtikrinantys šuntai bei implantai.
Ūmaus uždarojo kampo glaukomos priepuolio gydymo principai
1. Mažinti priekinės kameros skysčio gamybą (acetazolamidas 10 mg/kg sistemiškai, β adrenoblokatorių
ir a adrenomimetikų lašai akims vietiškai).
2. Stiklakūnio dehidratacija (manitolis 1,0–1,5 g/kg į veną, glicerolis 1,0–1,5 g/kg per os).
3. Vyzdžio siaurinimas (pilokarpino 1 %, 2 % lašai akims 2–3 kartus per valandą).
4. Akies uždegimo sumažinimas (deksametazono 0,1 % lašai akims 3 kartus kas 5 minutes, vėliau
4–6 kartus per dieną). Praėjus priepuoliui indikuotinas chirurginis gydymas  

Doc. R. Ašoklis