Menstruaciniai skausmai

Dismenorėja – tai skausmingos menstruacijos. Skausmas gali prasidėti prieš pat menstruacijas. Maždaug 60 proc. subrendusių moterų patiria dismenorėją; 10 proc. šių moterų dėl skausmo tampa nedarbingomis 1−3 dienas per mėnesį. Tai pagrindinė nedarbingumo ir praleidžiamų dienų mokykloje priežastis tarp jaunų moterų, susijusi su dideliais visuomenės, taip pat, pacientės ekonominiais nuostoliais. Kai kurioms pacientėms kitų menstruacijų baimė gali sukelti nerimą tarpmenstruaciniame periode. Tiriant pacientę, kuriai menstruacijų metu skauda dubenį, gydytojas pir miausia turi nustatyti, ar pacientė serga priešmenstruaciniu sindromu (PMS), ar dismenorėja. PMS paprastai prasideda 2−12 dienų prieš menstruacijas ir baigiasi joms prasidėjus ar per kelias dienas po jų pradžios. Pagrindiniai PMS simptomai – tai difuzinis, bukas dubens maudimas, nuotaikos pakitimai (irzlu mas, nervingumas, galvos skausmai, depresija), krūtų ir galūnių patinimai, kartais svorio priaugimas ir pilvo pūtimo jausmas. Diagnostiką kartais apsun kina tai, kad PMS persidengia arba po jo seka dismenorėja. PMS yra gana dažnas ir sukelia nedidelius nuotaikų pakitimus, o priešmenstruaciniu disforiniu sutri kimu serga 3−8 proc. moterų, būdingas didelis irzlumas, įtampa, disforija ir nuotaikų nepastovumas, kurie stipriai sutrikdo gyvenimą. Dismenorėja skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė dismenorėja – tai pats dažniausias menstruacinis sutrikimas, kuris būdingas 30−50 proc. jaunų moterų. Dismenorėja vadinama pirmine (idiopatine, esencialine ar vidine), jei ja serga moteris, kuriai nėra jokių dubens organų funkcijos sutrikimų. Maždaug 95 proc. paauglių mergaičių turi pirminę dismenorėją, ir ši problema yra pagrindinė mokyklos praleidimo priežastis. Antrinę dismenorėją (išorinę arba įgytą) sukelia organinės dubens organų ligos, tokios kaip endometriozė, miomos, adenomiozė, bakterinės infekcijos ir infekcijos dėl intrauterinių kontraceptinių priemonių (IUKP) naudojimo. Kadangi šiuo metu galima efektyviai gydyti ir pirminę, ir antrinę dismenorėją, diagnos tikai nepakanka tiesiog nustatyti dismenorėjos. Gydytojas turi atskirti PMS, pirminę ir antrinę dismenorėją. Kai kurios moterys apie dismenorėją pačios nepradės kalbėti su gydytoju. Jos gali būti pamokytos, kad tai yra normalus ir negydytinas reiškinys. Todėl gydy tojui svarbu paklausti, ar dismenorėja sukelia problemų. 

Pacienčių pobūdis 

Pirminė dismenorėja plačiai paplitusi tarp paauglių mergaičių ir jaunų moterų, didžiausias paplitimas − vėlyvoje paauglystėje ir pirmaisiais antrojo dešimtme čio metais. Jeigu dismenorėja atsiranda per pirmuosius 2−3 metus po menar che, pirminė dismenorėja yra labiausiai tikėtina diagnozė. Pirminė dismenorėja dažniausiai pasireiškia su ovuliaciniais ciklais, kurie paprastai prasideda praėjus 3−12 mėnesių po menarche, kai ovuliacija pradeda vykti reguliariai. Pirminė dismenorėja paprastai atsiranda per 6 mėnesius nuo menarche ir vėliau vis sunkėja. Jeigu pacientei kas mėnesį skausmas vis stiprėja, bet nėra menstruacijų, reikia įtarti įgimtą anomaliją, dėl kurios susidaro lytinių takų obstrukcija. Šios retos anomalijos gali sukelti hematocolpos (kraujo susikaupimą makštyje), hema tometra (kraujo susikaupimą gimdos ertmėje) ir galų gale kraujavimą į pilvaplė vės ertmę. Antrinė dismenorėja paprastai prasideda praėjus daugeliui metų po menarche. Dismenorėja, atsirandanti po 20 metų amžiaus, paprastai yra antrinė. Dubens infekcijos, menoragijos ar tarpmenstruacinio kraujavimo anamnezė paprastai nurodo galimą dubens patologiją. Dismenorėją dažnai sukelia IUKP. Jeigu dismenorėja atsiranda po gimdos kaklelio konizacijos, prideginimo ar spindulinio gydymo, jos priežastis gali būti įgyta kaklelio stenozė ar gimdos kaklelio nepraeinamumas. Dismenorėja po gimdos ertmės išgramdymo gali atsi rasti dėl gimdos sąaugų (Asherman sindromo). Antrinė dismenorėja dėl endo metriozės paprastai prasideda vėlai (pradžia − trečiajame gyvenimo dešimtmetyje) ir su amžiumi vis stiprėja. Endometriozė nedažna paauglėms. Adenomiozė taip pat gali būti dismenorėjos priežastis, ypač gimdžiusių moterų, kurioms daugiau nei 40 metų ir tuomet, kai yra menoragija. 

Simptomų pobūdis 

Skausmas, kuris prasideda kartu su menstruaciniu kraujavimu ar kelias valandas prieš jį ir tęsiasi nuo 6 valandų iki 2 dienų, labiausiai būdingas pirminei disme norėjai. Skausmas paprastai yra spazminis, bet gali būti ir bukas maudimas. Paprastai jis lokalizuojasi ties viduriu, pilvo apačioje, iškart virš simfizės. Kartais jis plinta žemyn į šlaunis ir apatinę nugaros dalį. Paauglėms endometriozė gali būti panaši į pirminę dismenorėją, nes skaus mas juntamas tik pirmąją menstruacijų dieną. Tačiau endometriozę reikėtų įtarti, jei dubens skausmas juntamas ir kitu laiku, ne tik per menstruacijas, kaip kad tuštinimosi metu, lytinių santykių metu ir ciklo viduryje. Antrinės dismenorėjos skausmas dažnai prasideda prieš kelias valandas ar net kelias dienas iki menstruacijų ir dažnai palengvėja joms prasidėjus. Šis skausmas paprastai yra bukas, nuolatinis, difuzinis apatinės pilvo dalies skausmas, tačiau gali būti ir spazminis. Kaip ir pirminės dismenorėjos skausmas, jis gali plisti į šlaunis ir apatinę nugaros dalį. Antrinę dismenorėją reikia įtarti, jei skausmas atsiranda per pirmuosius ciklus po menarche ar po 25 metų amžiaus, ir (ar) jeigu yra dubens organų sutrikimų, nevaisingumas ir nėra atsako į nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir (ar) geriamus kontraceptikus. Jeigu dismenorėją sukelia uždegiminė dubens liga, skausmas stipriausias prieš menstruacijas ir palengvėja, prasidėjus kraujavimui. Dažna antrinės dismeno rėjos priežastis yra endometriozė. Šia liga sergančioms pacientėms simptomai stiprėja su kiekvienu ciklu; skausmas paprastai atsiranda (ir vis stiprėja) 2−3 dienas iki menstruacijų ir išlieka ilgiau nei 2 dienas nuo kraujavimo pradžios. Jis stipriausias pirmąją ir antrąją kraujavimo dieną. Įprastinis bazinės tempera tūros nukritimas, paprastai stebimas po 24−36 valandų nuo menstruacijų pra džios, vėluoja iki antros ar trečios menstruacijų dienos. Nepaisant skirtumų tarp pirminės ir antrinės dismenorėjos, jų simptomai gali persidengti ir jų intensyvumas gali būti labai skirtingas, o taip pat jie nebū tinai atsiranda su kiekvienu menstruaciniu ciklu. Gydytojas turi suprasti, kad pacientė su pirmine amenorėja gali susirgti dubens organų liga ir atsirasti kitų simptomų, kuriuos sukelia antrinė dismenorėja. Šios pacientės gali jausti nuo latinį spazminį skausmą, prasidedantį 1−2 dienos prieš menstruacinį krauja vimą ir besitęsiantį 2−3 dienas nuo menstruacijų pradžios. 

Susiję simptomai 

Sisteminiai simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, nuovargis, nervingumas ir galvos svaigimas labiau būdingi pirminei, o ne antrinei dismenorėjai. Jeigu su menstruacijomis susijęs spazminis skausmas ir menoragija, reikėtų įtarti gimdos miomas, nors miomos retai kada sukelia menstruacinius skausmus. Jeigu nesilaukianti moteris su padidėjusia minkšta gimda skundžiasi menoragija ir dismenorėja, reikėtų įtarti adenomiozę. Manoma, kad skausmo priežastis šiuo atveju yra kraujavimas iš liaukinio audinio, esančio giliai miometre. Endometriozės skausmas gali tęstis ir tarp menstruacijų. Tiesiosios žarnos skausmas tuštinantis menstruacijų metu taip pat rodo, kad endometriozė yra galima dismenorėjos priežastis. Jeigu dismenorėja susijusi su skausmingais lyti niais santykiais, tiesiosios žarnos skausmu, tenemais, nugaros skausmais ir nea tidėliotinu noru šlapintis, reikėtų įtarti endometriozę. 

Veiksniai, sukeliantys ir sunkinantys simptomus 

Pirminė dismenorėja dažnai susijusi ir ją pablogina PMS. IUKP gali sukelti antrinę dismenorėją ir kai kurioms pacientėms sustiprinti pirminę dismenorėją. Ankstyva menarche, rūkymas, ilgiau nei 8 dienas besitęsiančios menstruacijos ir emocinis stresas taip pat sustiprina dismenorėją. Pati gimdos retroversija jos nesukelia; tačiau kai kurios būklės, dėl kurių atsiranda retroversija, gali sukelti dismenorėją. 

Veiksniai, lengvinantys simptomus 

Dismenorėjos nepalengvina jokia žinoma fizinė priemonė. Kai kurios pacientės gali sakyti, kad atsigulimas ant grindų, kelius pritraukus prie krūtinės, šiek tiek padeda. Dismenorėja, kuri atsiranda neilgai trukus po menarche, dažnai išnyksta, menstruaciniams ciklams tapus reguliariais. Nėštumas dažnai palengvina pirminę ir antrinę endometriozės sukeltą dismenorėją. Skausmas gali praeiti keliems mėnesiams, kartais ir visam laikui. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir geriami kontraceptikai paprastai sumažina pirminės dismenorėjos ir endome triozės skausmą. Su amžiumi dismenorėja gali sumažėti savaime, tačiau daž niausiai taip neįvyksta. 

Klinikinio ištyrimo radiniai 

Pacientėms su pirmine dismenorėja paprastai jokie patologiniai klinikinio išty rimo radiniai nenustatomi. Pacienčių su antrine dismenorėja klinikinio ištyrimo radiniai priklauso nuo specifinės priežasties. Jeigu įtariama pirminė dismeno rėja, dubens tyrimą reikia atlikti tuo metu, kai pacientė jaučia skausmą. Gydytojas turi atlikti kruopštų klinikinį tyrimą dėl dubens organų infek cijos, endometriozės, darinių dubenyje, gimdos padidėjimo ir kitų dubens organų ligų. Jei įtariama endometriozė, dubens tyrimą geriausia atlikti vėlyvoje geltonkūnio fazėje prieš pat menstruacijas, kai endometro implantai yra didžiausi ir todėl lengviausiai apčiuopiami. Vidurius laisvinančio vaisto panaudojimas, padedantis ištuštinti žarnyną, palengvina dubens tyrimą, ieškant endometro implantų. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į lytinių organų išsivystymą, išskyras iš makšties, dubens organų infekcijos požymius, gimdos kaklelio išvaizdą ir gimdos dydį, formą, konsistenciją bei poziciją. 

Diagnostiniai tyrimai 

Papanicolaou testą, taip pat žmogaus chorioninio gonadotropino koncentracijos nustatymą, tyrimus dėl chlamidijų ir gonokokų reikėtų atlikti visiems pacien tams su antrine dismenorėja. Fermentiniai imuniniai tyrimai, tiesioginis tepi nėlio tyrimas su imunofluorescentiniais antikūnais ir DNR zondų testai yra jautresni ir specifiškesni. Tepinėlių tyrimai dėl Candida, raktinės ląstelės ir tri chomonų padeda diagnozuoti vaginitą, kuris gali sustiprinti menstruacijų skausmą. Gimdos kaklelio gleivių „paparčio“ testas ir bazinės kūno temperatū ros matavimas gali padėti diagnozuoti endometriozę. Pilvo ir dubens ultragar sinis tyrimas per makštį, laparoskopija ir histeroskopija – dažnai naudojami ir naudingi diagnostiniai metodai. 

Retesnės diagnozės 

Retesnės dismenorėjos priežastys – tai įgimtos anomalijos, gimdos hipoplazija ir tikroji gimdos kaklelio stenozė ar obstrukcija dėl gimdos kaklelio prideginimo, konizacijos ar spindulinio gydymo. Endometro karcinoma ir tuberkuliozė – retos antrinės dismenorėjos priežastys. Svetimkūnis (pvz., IUKP ar bet koks kitas daiktas makštyje) taip pat gali sukelti dismenorėją.