Migrena yra lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti galvos skausmo priepuoliais, kuriuos lydi
įvairūs neurologiniai, virškinamojo trakto ir autonominiai simptomai.
Epidemiologija
Migrenos priepuoliai per metus ištinka apie 18–20 % moterų, 6–7 % vyrų ir 4 % vaikų. Bendroje
populiacijoje dažnesnis už migreną yra epizodinis įtampos tipo galvos skausmas. Bet tarp besikreipiančiųjų
į gydytoją dėl galvos skausmo migrena sergantys asmenys sudaro net 70 %, nes migreninis
galvos skausmas yra stiprus ir labai blogina gyvenimo kokybę. Dažniausiai migrena susergama
antruoju ir trečiuoju gyvenimo dešimtmečiais, rečiau – vyresniame amžiuje. Darbingumo sumažėjimą
priepuolių metu nurodo 90 % sergančiųjų. Nors labai dažna, migrena nustatoma tik maždaug
pusei sergančiųjų.
Patogenezė
Nustatyta, kad ryšio tarp smegenų ir jų dangalų kraujagyslių skersmens ir galvos skausmo bei
jo gydymo nėra. Manoma, kad specifinis migrenos gydymas triptanais (5-HT1B/1D agonistais)
efektyvus ne dėl vazokonstrikcijos (šis poveikis sukelia šalutinius reiškinius), o dėl poveikio galvos
smegenų kamiene esančiai antinociceptinei sistemai; taip pat dėl neuropeptido CGRP (angl. calcitonin
gene-related peptide) išsiskyrimo slopinimo trišakio nervo galūnėlėse, kurios įnervuoja smegenų
dangalų kraujagysles.
Genetika
Šiuo metu nustatytos trijų genų mutacijos, pasireiškiančios reta šeiminės hemipleginės migrenos
forma, kuriai diagnozuoti būtina šeiminė anamnezė. Asmenims, sergantiems migrena be auros ar su
tipine aura, ligą sukeliantys genai nėra identifikuoti, o šeiminė migrenos anamnezė nėra diagnostinis
kriterijus, bet kasdienėje praktikoje tokia informacija padeda įtarti migreną.
Klinika
Migrena be auros (G43.0) yra dažniausia migrenos rūšis (1 lentelė).
1 lentelė. Migrenos be auros kriterijai
Mažiausias priepuolių skaičius – 5.
Priepuolio trukmė – nuo 4 iki 72 val.
Galvos skausmas (bent 2 požymiai iš 4):
• vienpusis,
• pulsuojančio pobūdžio,
• vidutinis ar stiprus,
• stiprėja įprastinio fizinio aktyvumo metu.
Lydintys reiškiniai (bent 1 iš 2):
• pykinimas ir (arba) vėmimas,
• fotofobija ir fonofobija.
Nėra kitos skausmo priežasties.

6 val.–2 d. prieš galvos skausmą apie 60 % ligonių nustatomi įvairūs, tam pačiam ligoniui dažniausiai
vienodi, įspėjamieji (angl. premonitory) simptomai, kurie nėra vadinami aura. Būdinga
nuotaikų kaita (prislėgta, rečiau pakili), dirglumas, sumažėjęs darbingumas, sunku susikaupti,
žiovulys, pakinta skonis (norisi valgyti neįprastai sūrų, saldų, aštrų maistą), gali atsirasti troškulys,
viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, padažnėti šlapinimasis, patinti veidas.
Galvos skausmas dažniausiai būna vienpusis (60 % ligonių), galvos pusės to paties priepuolio metu
gali keistis, 20 % ligonių visada skauda tą pačią galvos pusę. Skausmas yra pulsuojančio pobūdžio,
bet gali būti ir spaudžiantis, veržiantis. Jis yra vidutiniškai stiprus ar stiprus, intensyvėja darant
judesius (lipant laiptais, kartais net keičiant kūno padėtį, judinant galvą), todėl ligonis stengiasi
ramiai gulėti. Galvos skausmą lydi jautrumas šviesai, garsui, pykinimas (90 %), vėmimas (30 %),
viduriavimas (16 %). Priepuolio metu gali svaigti galva, pablogėti rega (liejasi vaizdas), užburkti
nosies gleivinė, pablykšti ar parausti veidas, krėsti šaltis ar, priešingai, atsirasti karščio pylimas.
Priepuolis gali prasidėti bet kuriuo paros metu, bet dažniausiai ryte. Vidutinė negydomo priepuolio
trukmė – 18–20 val. Priepuolių dažnis labai įvairus, vidutiniškai 1–2 kartai per mėnesį. Apie 10 %
ligonių patiria 1 priepuolį per savaitę.
Apie 30 % ligonių serga migrena su aura (G43.1). Dažnai tas pats asmuo patiria priepuolius su
aura ir be auros. Aura vadinami neurologiniai židininiai simptomai, pasireiškiantys prieš galvos
skausmą, rečiau jo metu (2 lentelė).
2 lentelė. Migrenos auros kriterijai
Vienas ar daugiau visiškai praeinančių simptomų:
• regos,
• jutimo,
• kalbos ar kalbėjimo,
• motorikos,
• kamieniniai,
• tinklainės.
Bent 2 požymiai iš 4:
• bent vienas auros simptomas laipsniškai progresuoja ilgiau nei 5 min.,
• kiekvienas atskiras simptomas trunka 5–60 min.,
• bent vienas auros simptomas yra vienpusis,
• galvos skausmas per 60 min. nuo auros pabaigos.
Nėra kitos simptomų priežasties.
Įprastinė auros trukmė – 10–20 min. Tipinės auros metu 90 % ligonių sutrinka rega – abiem
akimis iš kairės ar dešinės pusės matomi zigzagai, žybčiojimas, geometrinės figūros, rečiau iškrinta
dalis regos lauko. Regos sutrikimas laipsniškai progresuoja, didėja, vėliau pradeda mažėti ir pranyksta.
Antras pagal dažnį (30 %) tipinės auros simptomas – jutimo sutrikimas (parestezijos), kuris
dažniausiai prasideda vienos rankos pirštuose ir kyla link peties, apima tą pačią veido pusę, lūpas,
liežuvį. Kalbos sutrikimas (dalinės afazijos ar dizartrijos tipo) pasitaiko 20–30 % ligonių. Rečiausias
auros požymis – raumenų silpnumas, tokia aura vadinama hemiplegine. Šios auros trukmė
pagal kriterijus gali būti iki 72 val. Auros pabaigoje ar per 60 min. po jos gali atsirasti migreninis
(1 lentelė) arba nemigreninis galvos skausmas, arba gali visai neskaudėti galvos.
Lėtine migrena vadinama labai dažna migrena, kai galvą skauda 15 ir daugiau dienų per mėnesį
(iš jų 8 ir daugiau dienų skausmas migreninis), tai trunka ilgiau nei 3 mėnesius. Nebevartojamas
ligos apibūdinimas – mišrūs galvos skausmai (įtampos tipo ir migreniniai).
Vaikų migrena
Galvos skausmo priepuoliai gali būti trumpesni (2–72 val.), dažniau skauda visą galvą ar abipus
smilkinių, kaktos srityje, labai retai pakaušį. Iš lydinčių reiškinių kur kas dažnesnis pykinimas
ir vėmimas, o foto- ir fonofobija pasitaiko rečiau nei suaugusiesiems. Į migrenos klasifikaciją
įtraukti ir migrenos ekvivalentai – vaikystės periodiniai sindromai: pasikartojantis gastrointestinis

sutrikimas, ciklinis vėmimas, abdominalinė migrena, gerybinis paroksizminis galvos svaigimas,
gerybinė paroksizminė kreivakaklystė.
Komplikacijos
Dažniausia migrenos komplikacija, būdingesnė migrenai be auros, yra migreninė būklė (G43.2),
kai galvos skausmas su intensyviais lydinčiais reiškiniais užtrunka ilgiau nei 72 val. Nors daugumos
ligonių prognozė gera, dalis jų patiria vis dažnesnius, bet silpnesnius priepuolius. Kitos migrenos
komplikacijos (migreninis infarktas, persistuojanti aura be infarkto ir migrenos auros sukelti
traukuliai) yra labai retos.
Komorbidiškumas
Migrena sergantiems ligoniams nustatoma 2–3 kartus didesnė rizika sirgti nerimo sutrikimu,
depresija, virškinamojo trakto ligomis (gastroezofaginiu refliuksu, dispepsija, dirgliosios storosios
žarnos sindromu), šienlige, astma, endometrioze. Jie dažniau serga ir kitomis neurologinėmis ligomis,
pvz., epilepsija, esencialiniu tremoru, neramių kojų sindromu. Migrena su aura sergančioms
moterims didesnė rizika sirgti galvos smegenų infarktu, ypač jei jos rūko ir vartoja hormoninę
kontracepciją.
Diagnostika
Įtarti migreną padeda susirgimo amžius, pasikartojantys priepuoliai, jų metu atsirandantis
jautrumas šviesai, pykinimas ir kasdienės veiklos apribojimas. Tarp priepuolių nenustatoma jokios
neurologinės židininės simptomatikos ir nėra kitos galvos skausmą sukėlusios ligos. Migrena
diagnozuojama pagal klinikinius kriterijus, tarp kurių nurodytas minimalus priepuolių skaičius,
priepuolio trukmė ir klinikinės charakteristikos (1 lentelė). Jei ligonį vargina kelių rūšių galvos
skausmas ir jis vartoja daug vaistų, diagnozei nustatyti pildomas galvos skausmo dienynas, kuriame
žymimas priepuolių dažnis, trukmė, pobūdis, registruojami vartojami vaistai, jų efektyvumas ir
pan. Kai migrenos diagnozė aiški, siūloma priepuolių dažnį žymėti kalendoriuje panašiai kaip
epilepsija sergančiam ligoniui.
Instrumentinių ir laboratorinių tyrimų, patvirtinančių migrenos diagnozę, nėra. 1) Suaugusiesiems
ir vaikams, sergantiems migrena, kuriems pastaruoju metu nekito skausmo priepuolių
pobūdis, anamnezėje nėra traukulių priepuolių ir jokios kitos židininės neurologinės simptomatikos,
rutininių neurovizualinių tyrimų atlikti nereikalaujama; ligoniams, kuriems pasireiškia
atipiniai galvos skausmai, traukuliai ir (ar) židininė neurologinė simptomatika anamnezėje, gali
būti skiriama magnetinio rezonanso tomografija (MRT); 2) transkranijinės doplerografijos tyrimas
nepadeda nustatyti galvos skausmų priežasties; 3) tarppriepuolinė EEG nėra rutininis tyrimas, jis
atliekamas, jei anamnezės duomenys leidžia įtarti epilepsiją.
Diferencinė diagnostika
Migreną be auros reikia skirti: 1) nuo kito pirminio galvos skausmo, dažniausiai epizodinio
įtampos tipo, rečiau ilgai užtrukusio klasterinio galvos skausmo; 2) nuo antrinio galvos skausmo.
Būtina prisiminti, kad ligoniams, patiriantiems dažnus migrenos priepuolius, neretai kartu nustatomas
ilgai vartojamų vaistų sukeltas galvos skausmas (dažniausias iš visų antrinių galvos skausmų).
Aura, ypač be galvos skausmo, turi būti skiriama nuo židininių paprastųjų epilepsijos priepuolių
ir praeinančio galvos smegenų išemijos priepuolio.
Migrenos priepuolio gydymas
Efektyvus vaistas turi sumažinti ar visai nuslopinti skausmą per 2 val., jis turi būti veiksmingas
dviem iš trijų priepuolių. Jei ligonis turi galimybę, priepuolio metu išgėrus vaistų geriausia eiti
miegoti. Dažniausiai pradedama nuo paprastųjų analgetikų, NVNU, kurių turi būti paskirta tinkama
pradinė dozė, o vartojimo dažnis turi neviršyti 15 dienų per mėnesį (2 lentelė). Acetilsalicilo
rūgšties neskiriama menstruacijų metu. 

Jei NVNU efektyvumas nepakankamas, skiriama kombinuotų paprastųjų analgetikų ir kofeino
preparatų (vaistai su kodeinu nerekomenduotini), jų vartojimas turi neviršyti 10 dienų per mėnesį.
Jei toks gydymas neveiksmingas, skiriama specifinių vaistų migrenos priepuoliui gydyti – triptanų(FROVATRIPTANAS)
jų vartojimo dažnis turi neviršyti 10 dienų per mėnesį . Skausmo pradžioje išgertų triptanų
efektyvumas didžiausias. Triptanų skyrimo kontraindikacijos: koronarinė širdies liga, galvos
smegenų infarktas ar PSIP, nekontroliuojama hipertenzija, Reino (Raynaud) liga, inkstų ar kepenų
nepakankamumas, nėštumas, vaikai iki 12 metų.

Jei priepuolis labai stiprus, jo nenutraukia geriamieji vaistai, skiriama į raumenis leidžiamų
analgetikų ar NVNU, antiemetikų (metoklopramidas, 10 mg), analgetikų poveikį sustiprinančių
gliukokortikoidų (deksametazonas, 8 mg). Jei dėl skausmo stiprumo ligonis negali užmigti, papildomai
skiriama geriamųjų raminamųjų (diazepamas, 5 mg).
Nėščiosioms viso nėštumo metu tinkamiausias acetaminofenas, II trimestrą galima skirti ibuprofeno.
Vaikams rekomenduojamas ibuprofenas (10 mg/kg), acetaminofenas (15 mg/kg), nuo 12 metų
gali būti skiriama zolmitriptano ir rizatriptano.
Migrenos priepuolių profilaktika
Ligoniui rekomenduojama mažinti migreną provokuojančius veiksnius: laikytis miego ir mitybos
režimo, riboti kofeino vartojimą, nerūkyti, reguliariai mankštintis. Moterims reikia įvertinti hormoninės
kontracepcijos poveikį priepuolių dažniui ir stiprumui. Nemedikamentinės profilaktikos
priemonių (relaksacinė terapija, joga, stresą mažinantys pratimai) pagrindinis pranašumas – nėra
šalutinių reiškinių.
Medikamentinė profilaktika (4 lentelė) rekomenduojama, kai būna 3 ir daugiau priepuolių per
mėnesį, priepuolių gydymas neefektyvus, labai pablogėjusi gyvenimo kokybė, ilgos ir nemalonios
auros. Profilaktika būtina, jei priepuolių būna 2 ir daugiau per savaitę. Efektyvi profilaktika per 3 mėn. sumažina priepuolių dažnį daugiau nei 50 %. Kadangi profilaktinių vaistų skyrimą labai riboja
šalutiniai reiškiniai, ligoniui turi būti gerai paaiškinti gydymo tikslai, o vaisto dozė didinama labai iš
lėto, pvz., amitriptilino 10 mg kas savaitę, topiramato 25 mg kas savaitę. Trumpiausia profilaktinio
gydymo trukmė – 6 mėn. Lėtine migrena sergantiems ligoniams veiksmingos mažų onabotulino
toksino dozių injekcijos. Trumpalaikė kelių dienų profilaktika frovatriptanu gali būti skiriama esant
menstruacinei ar savaitgalinei migrenai.
Nėštumo metu galima skirti tik magnio ir metoprololio.
Vaikams galima skirti propranololio (40–80 mg) ar topiramato (15–200 mg) tik jei absoliučiai
būtina. Jiems svarbiausi nemedikamentiniai gydymo metodai.

Med. dr. K. Ryliškienė