Mononukleozinis sindromas

Tai daugiau hematologinis sindromas, kuriam būdingi du periferinio kraujo leukocitų linijos pokyčiai.
- Akivaizdus ir nuolatinis mononuklearinių kraujo elementų skaičiaus padidėjimas, gali siekti iki 50–80 proc. bendro leukocitų kiekio arba daugiau kaip 800 Mononuklearai/mm3.
- Didelių (15–25 μm) atipinių mononuklearinių ląstelių atsiradimas, kurių branduolys ovalus, didelis, ir hiperbazofilinėcitoplazma.Taiaktyvūssuantigenu(virusas, bakterija, parazitas, medikamentai) kontaktuojantys T limfocitai, dar vadinami „hiperbazofiliniaismononuklearais“arba„atipiniaislimfocitais“.Periferiniame kraujyje normos atveju jų nėra.
Eritrocitai ir trombocitai būna nepakitę. 

E. Pukenytė

Infekcinių ligų vadovas