Iš visų miego sutrikimų dažniausi − užmigimo ir miegojimo sutrikimai (nemiga). Tyrimai parodė, kad migdomuosius reguliariai vartoja maždaug 25 proc. suau gusiųjų. Nemiga aprėpia šias problemas: negalėjimą užmigti, prastą miego kokybę (gilaus miego ir greitų akių judesių (GAJ) miego trūkumą), dažną atsi budimą ir atsibudimą anksti ryte. Kadangi nemiga sergantis pacientas gali skųstis miego sutrikimais, mieguistumu dieną ar nuovargiu, gydytojas turi atkreipti dėmesį į visus šiuos nusiskundimus. Nemiga gali būti lėtinė arba trumpalaikė. Lėtinę nemigą gali sukelti fizinės būklės ir ligos (pvz., kongestinis širdies nepakankamumas, nėštumas, hipertire ozė, naktinė astma, naktiniai traukuliai), skausmą ar diskomfortą sukeliantys simptomai (pvz., danties skausmas, artritas, neramių kojų sindromas), psichikos ligos (pvz., depresija, nerimas, šizofrenija, manija), vaistų ir kitų medžiagų var tojimas ar jų vartojimo nutraukimas (pvz., kofeino, alkoholio, antidepresantų, simpatomimetikų, betablokatorių, migdomųjų) ir aplinkos stresiniai veiksniai. Dažniausios lėtinės nemigos priežastys – kofeino, alkoholio vartojimas, miego apnėja, nikturija, nerimas ir depresija, kiti sveikatos sutrikimai. Trum palaikę nemigą dažniausiai sukelia stresiniai įvykiai, laiko zonų pasikeitimas ir įvairios trumpalaikės skausmą sukeliančios būklės. 

Pacientai

Manoma, kad naktinė enurezė (šlapinimasis į lovą), vaikščiojimas per miegus, kalbėjimas per miegus ir naktiniai košmarai yra sujaudinimo būklės, kadangi jos paprastai atsiranda išeinant iš gilaus ne GAJ miego. Vaikai, kuriems diagnozuota naktinė enurezė ir vaikščiojimas per miegus, dažnai sunkiai užmiega. Šlapini masis į lovą – dažniausia miegą sutrikdanti sujaudinimo būklė. Ją patiria vaikai nuo 3 iki 15 metų. Šios būklės dažniau ištinka berniukus arba vyrus. Jeigu nėra jokios aiškios organinės ar psichologinės priežasties, šlapinimasis į lovą dažniau siai vyksta pirmoje nakties pusėje, kai vaikas pereina iš delta miego, ir prieš pirmąjį GAJ miegą. Miego būklės pasikeitimą dažnai lydi kūno judesiai ir padi dėjęs raumenų tonusas; šlapinimasis vyksta šiuo metu. Nors daugelis šių sutri kimų turi psichologinę priežastį, tyrėjai mano, kad šiuos sutrikimus sukelia daugiau psichofiziologinės priežastys, o ne tik psichologinės. Naktiniai košmarai dažnai sutrikdo miegą. Ir vaikams, ir suaugusiesiems naktiniai košmarai atsiranda GAJ miego metu. Naktiniai košmarai su staigiais surikimais ir susijaudinimu atsiranda gilaus miego metu. Nemigą vaikams daž niausiai sukelia psichologinis stresas, bet kartais ir organinė patologija (pvz., klubo ligos). Kai kurie knarkiantys pacientai turi miego apnėją, dėl kurios atsibundama naktį ir juntamas mieguistumas dieną. Šie pacientai dažniausiai yra nutukę ir (ar) knarkia miegodami. Kiekvieną naktį jiems gali įvykti net iki 100 miego apnėjos epizodų; dauguma šių epizodų sukelia trumpą sujaudinimą. Miego pobūdis dažnai kinta su amžiumi. Nors daugeliui vyresnio amžiaus asmenų reikia mažiau miego nei jaunystėje, vyresnio amžiaus asmenys dažnai skundžiasi miego sutrikimais. Šie žmonės paprastai skundžiasi ir sunkiu užmi gimu, ir prasta miego kokybe. Jie labiau linkę atsibusti dėl aplinkos veiksnių, tokių kaip triukšmas ar temperatūros pakitimai, ir dažnai skundžiasi kitomis medicininėmis ir skausmą sukeliančiomis būklėmis, pabloginančiomis miego kokybę. Daugelis pacientų, vartojančių kofeino turinčius produktus (pvz., kavą, arbatą, kokakolą), taip pat skundžiasi nemiga. Net ir tiems pacientams, kurių organiz mas anksčiau toleravo kofeiną, gali atsirasti miego sutrikimų. Kadangi kofeino skilimo pusperiodis skirtingiems asmenims gali trukti nuo 2 iki daugiau nei 6 valandų, kofeino vartojimas, ypač po 6 valandos vakaro, gali labai prisidėti prie nemigos. Alkoholį vartojančių asmenų, net ir vidutiniais kiekiais (t. y., du gėrimai per vakarą), o taip pat alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų išblaivėjimo metu miego kokybė gali būti bloga, dažnai prabundant. Blogas miegas naktį gali būti susijęs su snūduriavimu dienos metu, − tai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims. Demencija sergantys vyresnio amžiaus pacientai dažnai yra neramūs ir atsibunda naktį. Depresija, dažna sutri kusio miego kaltininkė, neretai diagnozuojama vyresnio amžiaus asmenims. Depresija (vienpoliu afektiniu sutrikimu) sergantys įvairaus amžiaus pacientai dažnai kenčia nuo nemigos. Jai būdingas vėlyvas užmigimas (nega lėjimas užmigti), dažnas atsibudimas ir klasikinis atsibudimas anksti ryte. Jauni nemiga sergantys suaugusieji be aiškių depresijos požymių dažniau suserga depresija vėlesniuose gyvenimo perioduose. Pacientų su maniakine depresija (bipoliniu afektiniu sutrikimu) miegas gali itin sutrikti, ypač prieš maniakinę fazę ir jos metu. Nerimo kankinami pacientai gali sunkiai užmigti, bet retai atsibunda anksti ryte. 

Simptomų pobūdis

Pacientai nemigą paprastai apibūdina netiksliai, kaip „sutrikusį miegą“. Gydy tojui reikia išsiaiškinti, ar šie pacientai sunkiai užmiega (vėlyvas užmigimas), ar jiems sunku išmiegoti neatsibudus (bloga miego kokybė), ar jie atsibunda anksti ryte, o galbūt būdinga visa šių problemų kombinacija. Kadangi pacientas gali sirgti vienu ar daugiau nemigos tipų, gydytojui reikia specifiškai apklausti paci entą apie visus šiuos tipus, norint nustatyti teisingą diagnozę ir paskirti tinkamą, efektyvų gydymą. Trumpalaikę (trunkančią trumpiau nei 3 savaites) nemigą dažniausiai sukelia stresai ir emocijos, tokie kaip triukšmas, skausmas, stimu liavimas, gedėjimas, nerimas, laiko zonų ar darbo valandų pasikeitimas. Lėtinė nemiga gali atsirasti dėl psichikos ligų (pvz., depresijos, distimijos), prisitaikymo nemigos, vaistų, kofeino ar alkoholio. Paklausus paciento, apie ką jis galvoja pieš užmigdamas ar atsibudęs, dažnai išaiškėja nemigos priežastis. Svarbu paciento su nemiga miego partnerio paklausti apie knarkimą, apnėją, kojų trūkčiojimus, traukulius ar neįprastas miego pozas. Garsą įrašantys aparatai prie lovos taip pat padeda patvirtinti knarkimą. Ilgas negalėjimas užmigti (ilgas laiko tarpas tarp šviesos užgesinimo ir pir mosios miego stadijos) dažniausiai pasitaiko neramiems, alkoholį ar kofeiną vartojantiems ir vyresnio amžiaus pacientams, kurie snūduriuoja dieną. Dauge lis pacientų pervertina negalėjimo užmigti ilgumą. Kai kurie skundžiasi prasta miego kokybe ir jaučiasi nepailsėję, nepaisant pakankamos miego trukmės; tai dažniausiai sukelia gilaus GAJ miego trūkumas, dažnai pasitaikantis skausmingų būklių pacientams, nėščioms moterims ir vartojantiems alkoholį ar blaivėjan tiems alkoholikams. Kai kurie pacientai, ypač piktnaudžiaujantys alkoholiu, skundžiasi dažnu atsibudimu; tai dažniausiai lydi 2 miego stadiją. Ankstyvas atsibudimas ryte ir negalėjimas vėl užmigti ypač būdingas depresija sergantiems pacientams. Kai kurie tyrimai rodo, kad sergantieji depresija ilgiau neužmiega, jų miego trukmė trumpesnė, jie dažniau atsibunda naktį, ir jų gilaus miego trukmė trumpesnė. 

Susiję simptomai

Daugelis pacientų skundžiasi nuovargiu, bet iš tiesų dieną jie yra mieguisti dėl miego sutrikimų. Skausmą ir diskomforto jausmą sukeliančios būklės, tokios kaip pleuritas, peptinis ezofagitas, dantų skausmas, nėštumas ir stiprus niežulys gali stipriai sutrikdyti miegą. Neramios kojos būdravimo metu, ypač vakare, gali būti susijusios su periodiniais galūnių judesiais ir miego metu, sutrikdančiais miegą ar net priverčiančiais atsibusti. Paroksizminis naktinis dusulys, naktinė astma, hipertireozė, alkoholizmas, kofeino ar kitų vaistų ir medžiagų vartojimas, neseniai nutrauktas migdomųjų ar antidepresantų vartojimas ir stiprus knarki mas taip pat gali prisidėti prie veiksnių, skatinančių miego sutrikimą. Nors nerimas ir depresija dažnai sukelia nemigą, pacientams su šiomis ligomis dažnai pasireiškia ir kitų simptomų. Neramūs pacientai dažnai skun džiasi galvos, krūtinės skausmais, širdies permušimais, galvos svaigimu, virški nimo sutrikimais, nervingumu ir blogomis nuojautomis. Depresija sergantieji dažnai skundžiasi sumažėjusiu apetitu, svorio netekimu, energijos, susidomė jimo įvairia veikla trūkumu, sumažėjusiu libido, vidurių užkietėjimu, neapibrėž tais maudimais ir skausmais. Fibrozitu (fibromialgija) ir nemiga sergantiems pacientams (kai kurie tyrėjai tai priskiria depresijai) skausmai, maudimai ir nemiga gali palengvėti, paskyrus antidepresantų. Nemigos pasekmės dienos metu taip pat gali nurodyti priežastį. Nuovargis, sumažėjęs darbingumas, sutrikusi dėmesio koncentracija bei irzlumas dažnas esant ir nemigai, ir depresijai. Avarijas keliuose dažniau padaro nemiga sergan tys pacientai; tai gali rodyti jų miego sutrikimus. 

Veiksniai, sukeliantys ir sunkinantys simptomus

Nemiga besiskundžiančių pacientų reikėtų paklausti apie tam tikras situacijas (pvz., mirtis šeimoje, finansiniai rūpesčiai, šeimos krizės, egzaminai, gyvenimo būdo pasikeitimai, darbo grafiko pasikeitimai, vaistų vartojimo pasikeitimai), sutampančias su nemigos pradžia. „Reakcinę nemigą“ dažnai sukelia benzodia zepinų, ypač didelių jų dozių, vartojimo nutraukimas. Paradoksas, bet šie vaistai galėjo būti naudojami nuo nemigos. Paciento taip pat reikėtų paklausti apie ankstesnius nemigos epizodus ir juos sukėlusius veiksnius. Laikina nemiga galima laukiant džiaugsmingo įvykio ar susijaudinimo periodais. Remiantis vienu iš miego centre atliktų tyrimų, dažniausia nemigos priežas tis yra kofeino įvairiomis formomis vartojimas. Daugelio šių pacientų organiz mai anksčiau kofeiną toleravo. Antroji pagal dažnumą priežastis – tai alkoholis. Nors maži alkoholio kiekiai gali padėti kai kuriems pacientams užmigti, alko holis taip pat gali sukelti dažną atsibudimą ir naktinius košmarus, kitaip nei visuotinai galvojama. Šie pacientai skundžiasi dažnu atsibudimu ir prasta miego kokybe. Vertindamas miego sutrikimus, gydytojas paciento turėtų paprašyti regis truoti miegą dienoraštyje vieną savaitę. Šiame dienoraštyje turėtų būti pažymi mas ėjimo miegoti laikas, užmigimo laikas, atsibudimų skaičius, paskutiniojo atsibudimo laikas, bet kokie įvykiai miegant (pvz., sapnai, naktiniai košmarai, poreikis šlapintis) ir miego partnerio komentarai. Ypač svarbu pacientui pažy mėti, apie ką jis galvojo prieš užmigdamas ir atsibudęs, nes šios mintys gali padėti nustatyti miego sutrikimų priežastį. Kiti nemigą pabloginantys ir sukeliantys veiksniai – tai ligos baimė ir net niežulys. Nors šie veiksniai toleruojami dienos metu, kai pacientas būdrauja, jie gali blaškyti miegą ir sukelti nemigą. 

Veiksniai, lengvinantys simptomus

Migdomieji, taip pat ir parduodami be recepto, kartais gali būti naudingi esant trumpalaikiams miego sutrikimams. Tačiau jų vartojimo nutraukimas (kai var tojimas užtruko ilgiau nei 1 savaitę) gali pasunkinti nemigą, ypač jei jie slopina GAJ miegą. Migdomieji retai indikuotini nemigai gydyti. Nemigą reikia gydyti, šalinant jos priežastį. Galima įtarti, kad nemigą sukėlė snūduriavimas dienos metu ar skausmas, jei pirmojo veiksnio nutraukimas ar antrojo palengvinimas susijęs su pagerėju siu miegu. Jeigu kofeino vartojimo (visokiomis formomis) popiet nutraukimas padeda susigrąžinti normalų miegą, miego sutrikimus greičiausiai ir bus sukėlęs kofeinas. Jeigu su nemiga susijęs pasikeitęs darbas, pacientų reikia paprašyti pabandyti sugrįžti prie įprastinio režimo ir pažiūrėti, ar miego sutrikimai praeis. Miegą taip pat gali pagerinti triukšmo, labai šiltų patalpų ir didelio fizinio akty vumo vakare vengimas. 

Klinikinio ištyrimo radiniai

Klinikinis ištyrimas paprastai nepadeda nustatyti miego sutrikimų priežasties. Dėl tų medicininių būklių, kurios prisideda prie nemigos atsiradimo, kartais gali būti aptinkami patologiniai klinikiniai radiniai; taip yra dėl hipertireozės, kon gestinio širdies nepakankamumo, peptinio ezofagito, plaučių ligos, opinės ligos, traukulių ir priešinės liaukos padidėjimo. Bet kuri liga, sukelianti dažną šlapi nimąsi naktį, gali sutrikdyti miegą. 

Diagnostiniai tyrimai

Jeigu nemigos priežastis nerandama, ir pacientui nepalengvėja, jį reikėtų nukreipti į miego sutrikimų centrą polisomnografiniams tyrimams. 

Retesnės diagnozės

Rečiau pasitaikančios būklės – tai naktinis mioklonusas, skausminga erekcija, centrinė miego apnėja ir neramių kojų sindromas. Pastarosios dvi būklės dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims. Miego apnėją dažnai sustiprina migdo mieji ar alkoholis. Pastaruoju metu gydytojai vis dažniau diagnozuoja pirminius miego sutriki mus, o ne priskiria nemigą prie kitų sutrikimų.