Peršalimas, gripas ir sloga

Diferencinė peršalimo, gripo ir slogos diagnostika gali atrodyti nesvarbi, nes daugeliui šių susirgimų specifinio gydymo nėra. Kadangi viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (VKTI) yra dažniausi suaugusiųjų ir vaikų negalavimai, vien dėl jų dažnumo gydytojas turi ypač gerai išmanyti šių ligų diagnostiką ir simptominį gydymą. Peršalimus, gripą ir VKTI sukelia daug įvairių virusų. Gydytojas turi sugebėti diferencijuoti šias virusines infekcijas nuo alerginio rinito (ir nuolatinio, ir sezo ninio), lėtinio rinito ir dažnų virusinių infekcijų komplikacijų, tarp jų sinusito, vidurinės ausies uždegimo, bronchito ir pneumonijos. Šios keturios komplikacijos dažniausiai atsiranda dėl prasidėjusios antrinės bakterinės infekcijos, kurią gali paveikti tinkamas gydymas antibiotikais. Pagrindiniai su VKTI susiję skundai gali atsirasti ir kitų virusinių infekcijų prodrominiame periode, pvz., infekcinė mononukleozė, tymai ir kiaulytė. 

Pacientai

Vaikams pagrindiniai VKTI simptomai paprastai yra sunkesni nei suaugusie siems. Po peršalimo suaugusieji su bronchito, alergijų, astmos anamneze, daug rūkantys ar turintys imuniteto sutrikimų, taip pat vaikai, sergantys pasikarto jančiu bronchitu, alergijomis ar cistine fibroze, apatinių kvėpavimo takų infek cijomis suserga dažniau nei kiti žmonės. Gripas naujagimiams ir kūdikiams paprastai pasireiškia lengvesniais simpto mais; gripo sunkumas didėja su amžiumi. Daugeliui vyresnio amžiaus asmenų prisideda bakterinė pneumonija. Daugiau nei 70 proc. mirčių, užregistruojamų gripo epidemijų metu, įvyksta vyresniems nei 65 metų amžiaus pacientams. Kitos rizikos grupės – tai pacientai su įgytu imunodeficito sindromu (AIDS), lėtinėmis širdies ir kvėpavimo takų ligomis, lėtinėmis inkstų ligomis, diabetu ir moterys trečiajame nėštumo trimestre. Medikamentinį rinitą reikėtų įtarti paci entams, kurie dažnai vartoja nosies lašus, purškalus ir inhaliatorius. Gydytojas turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į galimas dažnų VKTI komplika cijas. Sinusitu dažniau suserga tie asmenys, kurie linkę sirgti pasikartojančiu sinusitu. Vidurinės ausies uždegimas dažniau pasitaiko mažiems vaikams, bron chitas – rūkaliams ir sergantiems plaučių ligomis, o pneumonija – vyresnio amžiaus asmenims ir diabetikams. 

Simptomų pobūdis ir susiję simptomai

Dažnų virusinių VKTI simptomai yra gerai žinomi. Šie simptomai daugiausia priklauso nuo infekuojančio viruso, paciento amžiaus ir medicininės būklės. Inkubacinis periodas yra 1–3 dienos. Pacientams paprastai skiriasi gausus sekre tas iš nosies ir jie skundžiasi nosies užgulimu, čiaudėjimu, nosies varvėjimu, kosuliu ir perštinčia gerkle. Taip pat jie gali skųstis galvos skausmu, karščiavimu, bloga savijauta, užkimimu, gali būti matomas apnašas ryklėje, burnos ir ryklės pūslelės ir limfmazgių padidėjimas. Vaikams gali būti vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir švokštimas. Nors VKTI yra dažniausia nosies takų obstrukcijos priežastis, reikia pagal voti ir apie kitas galimas priežastis, tarp jų polipus, svetimkūnius, Herpes simplex, furunkulus (nosies plaukų folikulitą) ir retesnes užkrečiamąsias ligas. Naujagi miams vienpusę nosies obstrukciją gali sukelti įgimta anomalija (pvz., choanų atrezija). Jeigu vaiko pagrindinis nusiskundimas yra vienpusė nosies obstrukcija, gydytojas turėtų pagalvoti apie svetimkūnį. Nors gripo ir dažnų VKTI simptomai gali būti panašūs, gripo virusinę infek ciją dažnai galima atskirti pagal staigią tipiškų gripo simptomų pradžią: drebė jimo, šaltkrėčio, blogos savijautos, nemigos, stipraus galūnių ir nugaros raumenų skausmo, sauso kosulio, skausmo už krūtinkaulio, apetito praradimo ir ypač kosulio bei didesnės nei 37,8°C temperatūros per pirmąsias 48 valandas po simptomų pradžios. Pacientui su A tipo gripu gali nebūti slogos (profuzinio sekreto iš nosies). Be ūmiai užgultos nosies, lėtinis nosies užgulimas taip pat yra dažnas nusis kundimas. Lėtinį rinitą dažniausiai sukelia alergija (ir sezoninė, ir nuolatinė), nealerginis rinitas su eozinofilija, vaistai (vietiniai ir sisteminiai) ir vazomotorinis rinitas. Lėtiniam rinitui būdingas nosies užgulimas, varvėjimas iš nosies, čiau dėjimas ir nosies niežulys. Remiantis vien tik simptomais, specifinę priežastį nustatyti sunku. Gydytojui ypač svarbu atskirti alerginį rinitą ir lėtinį rinitą, nustatant nosies užgulimo priežastis. Du alerginio rinito tipai – tai nuolatinis ir sezoninis aler ginis rinitas. Pacientai su nuolatiniu rinitu paprastai skundžiasi nosies takų užkimšimu ir nuolatiniu vandeningu gleivėtu sekretu iš nosies. Nosies kriauklės yra blyškios ir drėgnos. Pacientai, sergantys sezoniniu rinitu, paprastai skun džiasi čiaudėjimu, niežtinčiomis akimis, ašarojimu ir vandeningu sekretu iš nosies. Šie simptomai kinta priklausomai nuo sezono, kitaip nei sergančiųjų nuolatiniu alerginiu rinitu. Lėtinio arba idiopatinio rinito specifinės priežastys nežinomos. Daugeliui pacientų yra nuolat užburkusios nosies kriauklės, o tai sukelia nuolatinę nosies obstrukciją ir vandeningą slogą. Jie dažnai skundžiasi nuolatine nosies obstruk cija, kuri gali būti stipresnė tai vienoje, tai kitoje pusėje. Čiaudėjimas ne toks dažnas kaip sergant alerginiu rinitu. Jeigu peršalimo simptomai ir kosulys išlieka ilgiau nei karščiavimas, gali būti, kad VKTI praėjo, o besitęsiančius simptomus sukelia bakterinis rinosinusitas. Bakterinį rinosinusitą reikia įtarti, jei simptomai trunka ilgiau nei 7 dienas ir yra susiję su viršutinio žandikaulio skausmu ar skausmingumu, vienpusiu veido ar danties skausmu ir kraujingu ar pūlingu sekretu iš nosies. 

Veiksniai, sukeliantys ir sunkinantys smptomus

Nosies purškalai, antihipertenziniai vaistai, hormonai ir psichotropiniai vaistai dažnai sukelia lėtinį nosies užgulimą. Dažniausi kaltininkai – tai metildopa, prazosinas, betablokatoriai, diuretikai, antirefliuksiniai preparatai, estrogenai, geriamieji kontraceptikai, tioridazinas, chlordiazepoksidas, amitriptilinas ir per fenazinas. Aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) gali sukelti nosies užgulimą, slogą, astmą ir nosies polipozę. Lėtinio rinito simptomus sustiprina alergija, stresas, hormoniniai pokyčiai (pvz., susiję su menstruacijomis ir menopauze), ryškūs temperatūrų svyravimai ir cheminės dirginančios medžiagos. 

Veiksniai, lengvinantys simptomus

Simptomus lengvinantys veiksniai nėra naudingi diferencinei diagnostikai. 

Klinikinio tyrimo radiniai

Klinikinis tyrimas labiausiai padeda aptikti tokias komplikacijas kaip vidurinės ausies uždegimą, sinusitą, pneumoniją ir kitas bakterines užkrečiamąsias ligas. Gydytojas turi įtarti rimtesnę ligą, jei sergančio paprasta VKTI paciento kūno temperatūra aukštesnė nei 38,8 °C (102 °F). Jeigu pacientui labai skauda gerklę, reikia įtarti faringitą su apnašu; jei pasireiškia ausies skausmas, stiprus galvos ir kaklo skausmas ar švokštimas, reikia atmesti tokias komplikacijas kaip strepto kokinis faringitas, vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, meningitas ir bakterinė pneumonija, kadangi šios ligos gerai atsako į tinkamą gydymą antibiotikais. Pacientams su ūminiu sinusitu dažnai skauda virš pažeisto ančio, skausmas būna vienpusis ir bukas ankstyvose stadijose, bet gali būti abipusis ir sustiprėti vėliau. Kosėjimas, čiaudėjimas ir perkusija virš pažeisto ančio dažnai sustiprina skausmą. Kai infekuoti žandiniai ančiai, skausmą gali sukelti danties perkusija. Kai kuriems pacientams danties skausmas gali būti netgi ankstyvas sinusito simptomas. Akytkauliniu sinusitu sergantys ligoniai kosėdami ar čiaudėdami dažnai jaučia skausmą už akies. Jiems taip pat gali būti randama chemozė (akies obuolio patinimas), proptozė (akių išvirtimas), išorinių akies raumenų paraly žius ir akies obuolių fiksacija vienoje padėtyje. Iš nosies dažnai skiriasi gleivėtas pūlingas sekretas su krauju arba be jo. Klinikinį tyrimą turi sudaryti ne tik sričių virš sinusų apčiuopa ir perkusija, bet ir ryklės, galvinių nervų, akių (taip pat regėjimo stiprumo įvertinimas), ausų, nosies ir burnos klinikinis tyrimas. Galimos sunkios pasekmės – tai regėjimo praradimas, kaverninių sinusų trombozė ir smegenų abscesai. Teisingai atlie kama transiliuminacija gali padėti nustatyti kaktos ir viršutinio žandikaulio sinusitą. 

Diagnostiniai tyrimai

Greiti juosteliniai testai gali padėti diagnozuoti streptokokinį faringitą. Vieno lašo testas padeda diagnozuoti infekcinę mononukleozę. Sergant alerginiu rinitu, nosies tepinėliuose randama eozinofilų. Kompiuterinės tomografijos tyrimas padeda vizualizuoti ančius, iškrypusią nosies pertvarą ir intrakranijinius pažei dimus. Jeigu įtariama juodligės infekcija, reikėtų atlikti „Z stat Flu“ testą ir paimti kraujo juodligės bakterijų pasėliams. Alerginius odos mėginius reikėtų atlikti pacientams su rinitu, kai diagnozė nėra aiški. Vaikams didesnis nei 15 3 000/mm leukocitų skaičius rodo bakterinę VKTI kilmę. Jeigu leukocitų skaičius 3 didesnis nei 8000/mm , gripo diagnozė mažiau tikėtina. Teigiamas „Z stat Flu“ testas ir leukocitozės nebuvimas rodo, kad gripo diagnozė labai tikėtina. 

Retesnės diagnozės

Jeigu kvėpavimo takų infekcijos dažnos, gydytojas turėtų įtarti anatomines ano malijas, imuninių funkcijų sutrikimus ar cistinę fibrozę. Retesnės nosies užsi kimšimo priežastys – tai nosies polipai, kenksmingų patalpų sindromas, profesinis rinitas (ir alerginis, ir sukeltas dirginamųjų medžiagų), navikai, sve timkūniai, jungiamojo audinio ligos, įgimtos anomalijos, vaistų poveikis ir atro finis rinitas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Laimo liga gali pasireikšti į gripą panašiais simptomais. Bioterorizmo atgimimas reikalauja, kad juodligė būtų įtraukta į diferencinę, gripą primenančių susirgimų, diagnostiką.