Priklausomybės ligos (alkoholis ir narkotikai)

▶▶Priklausomybė – liguistas potraukis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai.
▶▶Priklausomybės pradžia – kai tam tikra medžiaga ar elgesys naudojami tam, kad asmuo gerai jaustųsi, patirtų malonumą ar tiesiog palengvintų sau gyvenimą.
Priežastys
▶▶Genetiniai ir fiziologiniai veiksniai – paveldimi potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai,
kuriuos lemia dešimtys skirtingų genų (jei vienas iš tėvų serga priklausomybe, tikimybė,
kad palikuoniai taip pat sirgs šia liga, yra 48 %, jei abu – 90 %), ir fermentinių sistemų nulemti
metabolizmo ypatumai, skatinantys tolerancijos atsiradimą.
▶▶Elgesys ir aplinka – auklėjimas ir šeima, darbo pobūdis ir reklama, galimybė įsigyti priklausomybę
sukeliančių medžiagų (alkoholis, cigaretės, narkotikai) ar galimybė kartoti tam tikrus
veiksmus, suteikiančius pasitenkinimą (lošimas, internetas, pirkimo manija ir t. t.).
Klinikinių būklių klasifikacija
▶▶Ūminė intoksikacija – būklė, kuriai esant dėl tiesioginio psichoaktyviosios medžiagos poveikio
sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos ir reakcijos.
▶▶Žalingas vartojimas – vartojimo būdas, kenkiantis somatinei ir psichinei sveikatai, sukeliantis
neigiamus socialinius padarinius. Pradeda augti tolerancija, išryškėja poreikis apgirsti. Paprastai
vartojama daugiau, negu ketinta. Neigiamas poveikis akivaizdus, tačiau nepakanka klinikinių
kriterijų priklausomybei diagnozuoti.
▶▶Priklausomybės sindromas apibūdinamas atsiradusia tolerancija, ūmine abstinencijos būkle ir paprastai atpažįstamas iš paciento pasiryžimo bet kokia kaina toliau vartoti alkoholį. Turėtų pasireikšti 3 iš 6 simptomų per pastaruosius 12 mėn.:
▷▷ stiprus noras vartoti medžiagos;
▷▷ sunku valdyti elgesį, vartojimo pradžią, pabaigą, intensyvumą;
▷▷ fiziologinės abstinencijos būsena;
▷▷ padidėjusios tolerancijos požymiai;
▷▷ nesidomėjimas kitais interesais ir pomėgiais;
▷▷ medžiagos vartojimas nepaisant akivaizdžiai žalingų padarinių.
▶▶Abstinencijos būklės – neatsitiktinis įvairių ir skirtingo sunkumo simptomų derinys, atsirandantis
po ilgo laiko staiga nutraukus arba sumažinus psichoaktyvios medžiagos vartojimą.
Pavartojus psichoaktyvios medžiagos abstinencijos simptomai gali laikinai susilpnėti. Būdingiausi požymiai:
▷▷ vegetacinis aktyvumas (pvz., tachikardija, prakaitavimas, pakilęs kraujospūdis, drebulys);
▷▷ nemiga (ypač varginanti ir nepasiduodanti įprastoms hipnotikų dozėms);
▷▷ baimė ir nerimas (kartais gerai tramdomas, o kartais prilygstantis panikos atakai);
▷▷ psichomotorinis sujaudinimas;
▷▷ pykinimas ir vėmimas (kuriuos reikėtų skirti nuo vėmimo dėl virškinimo sistemos ligų);
▷▷ sunkiais atvejais gali pasireikšti nutraukimo delyras – pacientas nesiorientuoja vietoje ir laike, bet suvokia save; būdingos bauginamo turinio haliucinacijos ir iliuzijos (regos, taktilinės ar klausos);
▷▷ kartais psichikos sutrikimai be pažeistos sąmonės – kliedesinės psichozės;
▷▷ epilepsiniai traukuliai (dažnai naktį, tad ne visada pastebimi ir teisingai interpretuojami).
▶▶Vėlyvi psichinės ir somatinės sveikatos sutrikimai – būklės, susijusios su ilgalaikiu psichoaktyvios
medžiagos vartojimu (asmenybės niveliacija, pažintinių funkcijų sutrikimai ir demencija,
vidaus organų pažeidimai ir somatinės ligos).
Priklausomybė nuo alkoholio
Alkoholinė intoksikacija
▶▶Lengvo laipsnio:
▷▷ pakili nuotaika, euforija, aktyvumas, geraširdiškumo jausmas, lengvas sujaudinimas;
▷▷ pagreitėjęs mąstymas, didybės jausmas, plepumas, savo išgyvenimų sureikšminimas, takto ir atstumo jausmo išnykimas;
▷▷ koordinacijos sutrikimai, ypač einant greitai greitai, bei odos ir gleivinių paraudimas, gali būti padidėjęs prakaitavimas, tachikardija >100 k./min.
▶▶Vidutinio laipsnio:
▷▷ vangumas, sulėtėjęs mąstymas, dizartriška kalba, sutrikusi orientacija aplinkoje, savikontrolės, kuklumo jausmo praradimas, nesivaržymas, įžūlus elgesys, seksualumo, fiziologinių poreikių demonstravimas;
▷▷ arba atsiribojimas nuo aplinkos, pablogėjusi nuotaika ir disforija;
▷▷ ryškūs koordinacijos sutrikimai, sausgyslinių refleksų susilpnėjimas bei odos ir gleivinių paraudimas arba pablyškimas, padidėjęs prakaitavimas ir seilėtekis, vyzdžių išsiplėtimas ir lėta reakcija į šviesą, tachikardija (>120 k./min.), kraujospūdžio svyravimai, padažnėjęs kvėpavimas.
▶▶Sunkaus laipsnio:
▷▷ stiprus CNS slopinimas, pasireiškiantis orientacijos sutrikimais, mieguistumu, ribotu kontaktu, klausimų nesuvokimu, pavieniais beprasmiais sakiniais ar žodžiais;
▷▷ išblyškusi oda ir gleivinės, prakaitavimas, seilėtekis, nevalingas šlapinimasis, vyzdžiai išsiplėtę, reakcija į šviesą vangi, tachikardija (>130 k./min.), silpnas pulsas, kraujospūdžio kritimas, gargiantis kvėpavimas dėl susikaupusių seilių ir gleivių;
▷▷ nesugebėjimas stovėti ir atlikti tikslius judesius, sausgyslinių refleksų slopinimas, ragenos reflekso susilpnėjimas, kartais spontaninis nistagmas;
▷▷ sąmonė gali sutrikti iki komos.
Alkoholinis delyras:
▶▶Savita haliucinacijų tematika – matomos žiurkės, gyvatės, vabalai ir kt. gyviai arba velniai ir įvairios baidyklės; arba išgertuvės, tušti buteliai, muštynės.
▶▶Būdingi kliedesiai – dažniausiai aplinka atrodo pavojinga, nes „kažkas rengiasi juos nužudyti“.
▶▶Psichomotorinis sujaudinimas ryškus, nuotaika kintanti.
▶▶Išsivysto dažniausiai ne girtavimo metu, bet po kelių dienų.
▶▶Ypač sunkiais atvejais psichomotorinis slopinimas, traukuliai, karfologiniai simptomai.
Psichozinis sutrikimas – esant aiškiai sąmonei, išsivysto persekiojimo, nuostolio, nuodijimo
ir (ar) kt. kliedesinės idėjos, atsirandančios vartojant alkoholį arba tuoj jo pavartojus (paprastai per 48 val.).
Amnezinis sindromas (Korsakovo sindromas) – alkoholio sukeltas žymus įsiminimo sutrikimas
(fiksacinė amnezija). Pacientai po kelių minučių ar net sekundžių pamiršta, apie ką buvo kalbėta,
kas vyko aplinkui, ką veikė. Dėl to jie negali orientuotis laike ir vietoje, o atminties spragas užpildo
paramnezijomis (konfabuliacijomis ir pseudoreminiscencijomis).Alkoholio vartojimo sukelti somatinės sveikatos sutrikimai
Alkoholio vartojimas ir abstinencija nėštumo metu gali paskatinti:
▶▶savaiminį persileidimą;
▶▶priešlaikinį gimdymą;
▶▶placentos atšokimą;
▶▶vaisiaus žūtį gimdoje;
▶▶vaisiaus judesių susilpnėjimą ir kvėpavimo judesių slopinimą;
▶▶vaisiaus augimo sulėtėjimą ir mažą gimimo svorį;
▶▶su alkoholiu susijusius vaisiaus nervų sistemos pažeidimus;
▶▶su alkoholiu susijusius gimimo defektus.
Alkoholinis vaisiaus sindromas
Somatinė išraiška:
▶▶maža galvos apimtis (mikrocefalija);
▶▶raukšlės akių kampučiuose;
▶▶siauras akių plyšys;
▶▶žema nosies nugarėlė;
▶▶trumpa, plokščia nosis;
▶▶plona viršutinė lūpa;
▶▶trumpas latakas (filtras) tarp viršutinės lūpos ir nosies;
▶▶sulėtėjęs augimas ir per mažas svoris.
Būdingos tam tikros elgesio savybės ir sulėtėjęs psichinis vystymasis:
▶▶hiperaktyvumas;
▶▶nesugebėjimas sukaupti dėmesio;
▶▶mokymosi sunkumai;
▶▶sutrikusi smulkioji motorika;
▶▶nesugebėjimas prisitaikyti prie naujų sąlygų;
▶▶sulėtėjęs psichinis vystymasis;
▶▶kalbos sutrikimai;
▶▶klausos sutrikimai;
▶▶mitybos sutrikimai.
Ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu įtaka somatinei sveikatai
▶▶Padidėjęs kraujo spaudimas arba antrinė hipertenzija.
▶▶Širdies aritmijos – prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas. Šios aritmijos gali būti atsparesnės vaistams.
▶▶Išeminė širdies liga – greitesnė eiga ir atsparumas gydymui.
▶▶Alkoholinė kardiomiopatija – gali būti savarankiškas sutrikimas.
▶▶Hemoraginis insultas – daug insultų ištinka po užtrukusių išgertuvių, ypač tarp jaunesnių pacientų.
▶▶Skrandžio ir žarnyno ligos – ezofagitas, pilvo skausmai, gastritas, pankreatitas, lėtinis viduriavimas.
▶▶Kepenų ligos – trijų kategorijų pažeidimai:
▷▷ kepenų funkcijų tyrimai rodo pokyčius, tačiau kitų simptomų nėra ( GGT),
▷▷ alkoholinis hepatitas, padidėjęs kepenų fermentų kiekis, padidėjęs bilirubino kiekis,
▷▷ kepenų cirozės simptomai, kurie greičiausiai progresuos iki kepenų nepakankamumo ir mirties.
▶▶Vėžys – padidėja rizika sirgti vėžiu apskritai, taip pat alkoholis sukelia stemplės, kepenų, nosies ir ryklės, gerklų vėžį.
▶▶Nervų sistemos ligos:

▷▷ dažniau – galvos skausmas, miego sutrikimai ir alkoholinė polineuropatija bei šeivinių ir (ar) stipininių nervų neuropatijos (netvirta eisena, arklio pėda);
▷▷ rečiau – Korsakovo sindromas ir psichozė, alkoholinė silpnaprotystė ir pažintinių funkcijų sumažėjimas bei cerebrinė degeneracija.
▶▶Kraujo patologija – alkoholis tiesiogiai veikia kraujo kūnelius, turi įtakos krešėjimo faktorių sintezei kepenyse (trombocitopenija, neutropenija, geležies stygiaus anemija dėl nepakankamos mitybos ar kraujavimo iš virškinamojo trakto).
▶▶Lytinių funkcijų sutrikimas – vyrams ilgainiui vystosi impotencija, gali atrofuotis sėklidės ir
sumažėti vaisingumas, moterims – nevaisingumas, ankstyvi spontaniški abortai, ankstyva menopauzė.
▶▶Infekcijos – alkoholis susilpnina gerklės gleivinės apsauginę funkciją, sumažina atsparumą
infekcijai (nuo alkoholio priklausomi pacientai ypač imlūs gramneigiamai ir pneumokokinei infekcijai).
Alkoholinės abstinencijos gydymo principai
▶▶Užtikrinamas pakankamas skysčių balansas – pacientai negali ar nenori gerti, o skysčio netekimas dėl tremoro, viduriavimo, vėmimo yra didelis.
▶▶Dažniausiai taikomi benzodiazepinai (anksiolitinį poveikį turintys, raumenis atpalaiduojantys
ir traukulius slopinantys benzodiazepinai veiksmingai malšina ūminės abstinencijos sutrikimus – didelį nerimą, raumenų rigidiškumą, drebulį, simptominę epilepsiją).
▶▶Gana dažnai taikomas karbamazepinas nepasižymi kryžmine tolerancija su etanoliu, jo metabolizmanesutrikdo kepenų funkcijos, juo piktnaudžiaujama labai retai.
▶▶Intraveninė infuzija taikytina tik esant akivaizdžiai hipovolemijai ar saugiam medikamentų
dozavimui, magnio sulfato infuzija gerai koreguoja hipokalemijos ir hipokalcemijos reiškinius.
▶▶Alkoholinė ketoacidozė koreguojama tiamino bei gliukozės infuzija ir tūrio atkūrimu. Hipertenzijai,
tachikardijai koreguoti ir aritmijų prevencijai tikslinga skirti beta adrenoblokatorių.
Palaikomasis gydymas ir reabilitacija
▶▶Kadangi išsivysčiusi priklausomybė yra liga visam gyvenimui (sergantis asmuo net ir po ilgo
blaivybės laikotarpio nesugeba saikingai vartoti alkoholio), palaikomasis gydymas dažniausiai trunka visą gyvenimą.
▶▶Efektyviausias metodas – dalyvavimas savitarpio pagalbos (anoniminių alkoholikų – AA)
grupėse, kur išmokstama atpažinti savo ligos simptomus, reikšti jausmus, gyventi su savo liga.
▶▶Mažiau efektyvi aversinė terapija – pasišlykštėjimo alkoholiu ar baimės pavartoti alkoholio
įteigimas taikant vien hipnozę ar hipnozę su disulfiramo injekcija (disulfiramas sąveikaudamas
su alkoholiu slopina fermentą aldehiddehidrogenazę, skatinančią acetaldehido virtimą į
anglies dvideginį bei vandenį, ir taip sulėtina jo išsiskyrimą iš organizmo, sukeldamas fiziškai
nemalonią būseną – galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, sunkesniais atvejais krūtinės skausmą, hipotenziją ir apalpimą).
▶▶Medikamentinis psichikos sutrikimų (nerimo, depresijos ir kt.), paskatinusių besaikį alkoholio vartojimą, gydymas.
Priklausomybė nuo narkotikų
Narkotikai pradedami vartoti dėl smalsumo, siekio būti pripažintam grupėje, nepriklausomybės
nuo aplinkinių siekio ar iš priešiškumo jiems, dėl noro patirti malonumą, pavojų, kūrybinį įkvėpimą
ar dėl noro aiškiai mąstyti, atsipalaiduoti, pabėgti nuo nemalonumų. Į priklausomybę nuo narkotikų
linkusios nebrandžios, nesavarankiškos, silpnavalės asmenybės.
Žmogaus psichiką veikiančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikacija, poveikis ir jų vartojimo padariniai, gydymas Opiatai
Gaunami iš aguonų – papaver somniferum. Jie veikia opiatinius receptorius, kurių yra ne tik galvos smegenyse, bet ir daugelyje kitų organų, malšina skausmą, sukelia euforiją.
▶▶Gryname opijuje vyrauja morfinas, kodeinas, tebainas (natūralūs opiatai).
▶▶Chemiškai paveikus natūralius opiatus, gaunamas pusiau sintetinis narkotikas – heroinas.
▶▶Struktūriškai skirtingi, tačiau poveikiu CNS panašūs junginiai (sintetiniai opiatai) – tramadolis, subuteksas, metadonas, fentanilis.
Priklausomybė nuo morfino ir jo pakaitalų (aguonų pienelio) išsivysto po 10–15 injekcijų, priklausomybė nuo pusiau sintetinio pakaitalo heroino, kuris veikia kur kas stipriau už morfiną, – po 3–5 injekcijų ar net greičiau. Didelės koncentracijos lakus heroinas gali būti vartojamas įkvepiant jo garų, o mažos koncentracijos heroinas ir lietuviškų aguonų produktai dažniausiai švirkščiami į
veną. Namudinės gamybos narkotikų, vadinamų aguonų nuoviru, „širka“, „kompotu“, ieškoma tada,
kai pradeda stigti pinigų brangesniam, švaresniam narkotikui. Jie gaminami iš vietinės žaliavos –
iš soduose ir daržuose augančių aguonų, buitinės chemijos parduotuvėse perkamų reagentų. Toks
nuoviras „sustiprinamas“ įdedant trintų dimedrolio tablečių ar kitų raminamųjų.
Pavartojus opiatų:
▶▶vyzdžiai siaurėja, traukiasi iki taškelio dydžio, akys atrodo pavandenijusios;
▶▶išsiplečia periferinės kraujagyslės (parausta oda);
▶▶sulėtėja kvėpavimas;
▶▶retėja širdies ritmas, krinta kraujo spaudimas;
▶▶sausėja gleivinės;
▶▶sutrinka dėmesio koncentracija;
▶▶išryškėja vangumas, mieguistumas;
▶▶judesiai tampa nekoordinuoti;
▶▶kalba tampa lėta, nerišli.
Nuo kasdienių narkotikų injekcijų kūne lieka žymės. Dėl užakusių paviršinių venų pacientai priversti
punktuoti giliąsias – šlaunies, poraktikaulines ar kaklo venas. Jie kenčia nuo dauginių infekcinių
komplikacijų (tromboflebitas, sepsis), pažeidžiami nervai. Opiatų narkomanų mirtingumas apie 20
kartų viršija bendrą populiacijos mirtingumą. Pagrindinės mirties priežastys yra perdozavimas,
infekcinės komplikacijos ir savižudybės. Apie 1/3 priklausomų nuo opiatų asmenų ilgainiui atsisako narkotikų, bet dažnas toliau vartoja alkoholį, raminamuosius. Ūminei intoksikacijai gydyti taikomas opiatų antidotas – naloksonas į veną.
Abstinencijos būklė yra sunki, varginanti, pasireiškianti:
▶▶stipriais raumenų skausmais – „kaulų laužymu“;
▶▶žiovuliu;
▶▶ašarojimu;
▶▶seilėtekiu;
▶▶sloga, čiauduliu;
▶▶prakaitavimu;
▶▶šalčio–karščio pylimu;
▶▶tachikardija;
▶▶viduriavimu, pilvo skausmais;
▶▶nerimu ir dirglumu;
▶▶irzlumu ir nuotaikos svyravimais;
▶▶nemiga.
Trukmė apie 5–10 dienų. Taikomas gydymas karbamazepinu, neopiatiniais analgetikais, miegui skiriami neuroleptikai. Gali būti taikoma pakaitinė terapija (naudojami legalūs opiatai – metadonas, buprenorfinas, kurių dozė palaipsniui mažinama).

Kanapės (kanabinoidai)
Biologinės ir cheminės charakeristikos skiriasi dėl didelės jų įvairovės. Stiprumas priklauso nuo
veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THK) kiekio. Dažniausiai kanapės rūkomos. THK
kraujyje gali būti aptinkama praėjus 3–4 savaitėms po paskutinio vartojimo.
Europos narkotikų rinkoje yra trejopų kanapių produktų.
▶▶Džiovintos kanapės (marihuana) – džiovinti žiedai, stiebeliai ir lapai, primenantys sausą žolę.
▶▶Kanapių derva (hašišas) – sudžiovinti rudos ar juodos spalvos dervos pavidalo syvai, randami
augalų žieduose. Juose veikliosios medžiagos THK būna kur kas daugiau nei marihuanoje.
▶▶Kanapių aliejus – mažiausiai paplitęs kanapių produktas. Tai lipnus, klampus skystis.
Kanapių poveikis priklauso nuo THK dozės, vartotojo nuotaikos, ankstesnės narkotikų vartojimo
patirties. Vartojantieji sako jaučiantys apsvaigimą, palaimą, ramybę ar budrumą. Sustiprėja savęs
vertinimas, nusilpsta gebėjimas realiai vertinti situaciją ir kontroliuoti savo elgesį. Dažnai juokiamasi
be priežasties, plepama. Pakinta aplinkos, kvapų, spalvų, garsų suvokimas. Mintys nerišlios, pasitaiko
neįgyvendinamų idėjų protrūkių. Stipriau apsvaigusiems gali prasidėti haliucinacijos, baimė.
Ilgainiui silpsta dėmesys, atmintis, galimybė įsisavinti naują medžiagą.
Pavartojus kanapių:
▶▶parausta akys, vyzdžiai išsiplečia nežymiai;
▶▶padažnėja širdies plakimas, kinta kraujospūdis;
▶▶atsiranda sausumas burnoje;
▶▶padidėja apetitas;
▶▶nestabili nuotaika (nuo euforijos iki pykčio);
▶▶sutrinka atmintis;
▶▶pakinta laiko suvokimas;
▶▶gali būti nerimo, panikos atakų;
▶▶nuo rūkiusiojo sklinda savotiškas salstelėjęs kvapas.
Tolerancija kanabinoidams vystosi greitai. Ilgą laiką vartojus būna vidutinio stiprumo abstinencijos
sindromas, trunkantis 4–5 d. Jam būdingas:
▶▶dirglumas;
▶▶sumažėjęs apetitas;
▶▶nemiga.
Gydant kartais prireikia benzodiazepinų, užsitęsus psichoziniams sutrikimams skiriama
neuroleptikų.
Kokainas
Augalinės kilmės stimuliuojantis narkotikas, išgaunamas Pietų Amerikoje iš Erythroxylon coca
ir giminingų augalų lapų. Vienas iš brangesnių narkotikų, dažniausiai platina įtakingos nusikaltėlių
grupuotės. Šis narkotikas plinta tarp socialiai aktyvių jaunų miestiečių, nors vartojimas dažnai
protarpinis. Kokainą neretai vartoja ir nuo opiatų priklausomi asmenys. Dėl dopamino receptorių
dirginimo juntama didžiulė euforija, energijos ir geidulio antplūdis, mažėja apetitas, didėja pasitikėjimas
savimi, apninka grandiozinės idėjos. Didesnės kokaino dozės gali sukelti nerimą, ažitaciją, dirglumą, paranoją ir haliucinacijas, o didelės dozės – raumenų trūkčiojimus, traukulius, smegenų hemoragijas, širdies išemiją ir aritmiją.
▶▶Grynasis kokainas (kokaino chloridas) – baltos spalvos kartūs, skoniu primenantys sodą milteliai.
Jis vadinamas „sniegu“, „koksu“, „baltuoju šampanu“, „pudra“. Kokainas gali būti maišomas su
panašios išvaizdos neveiksmingomis (cukraus pudra) ar veiksmingomis (amfetaminu) medžiagomis.
Jis uostomas, įtraukiamas į nosį pro vamzdelį, šniaukščiamas nuo specialiai prižiūrimo
nago. Kokainas gali būti leidžiamas į veną, jis gerai tirpsta vandenyje. Suleistas veikia akimirksniu.
▶▶Krekas – rūkoma kokaino forma. Rūkomas traška. Krekas yra baltos, gelsvos ar pilkos spalvos kristalai, rūkomi sumaišyti su marihuana ar tabaku.

Pavartojus kokaino:
▶▶suaktyvėja širdies veikla, padidėja kraujospūdis;
▶▶pagreitėja kvėpavimas;
▶▶didėja kūno temperatūra;
▶▶pagausėja prakaitavimas;
▶▶išsiplečia akių vyzdžiai.
Ilgainiui sutrinka miegas, judesių koordinacija, gali atsirasti nuolatinis nuovargio jausmas, nervingumas,
depresija, sumažėjęs libido, susikaupimo sutrikimai, paranoja.
Gydymas simptominis (koronarų spazmai praeina nuo nitratų ir kalcio antagonistų, benzodiazepinai
naudojami esant ažitacijai ar traukuliniam sindromui), taip pat rekomenduojama suleisti
opiatų antidoto naloksono, nes kokainas neretai vartojamas su opiatais.
Amfetaminas
Stimuliuojančio poveikio amfetaminas nuo 1935 m. taikytas medicinoje kaip budrumą skatinantis
vaistas, tinkamas ir liesėti. Kaip buitinius stimuliatorius amfetamino preparatus pradėjo vartoti
naktinės pamainos darbuotojai, studentai per sesijas, muzikantai.
Amfetaminas yra gelsvai balti arba šviesiai rudi milteliai. Gali būti tabletės. Jis uostomas, rūkomas,
o tirpalas švirkščiamas į veną. Kristalų pavidalo amfetaminas vadinamas „ledu“, „stiklu“, „krištolu“,
nes iš pažiūros primena smulkintą stiklą ar rupią druską. Dažniausiai vartojamas klubuose, diskotekose,
vakarėliuose. Jis palyginti nebrangus ir lengvai įgyjamas. Sukelia pakilią nuotaiką, energijos
pojūtį, gerą savijautą, jėgos ir pasitikėjimo jausmą, mažina miego, maisto poreikį.
Apsvaigęs nuo amfetamino asmuo atrodo susijaudinęs, gali būti agresyvus, kalbus, nepailstantis, gali prasidėti nerviniai tikai.
Pavartojus amfetamino:
▶▶padažnėja kvėpavimas;
▶▶padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas;
▶▶išsiplečia vyzdžiai;
▶▶išdžiūsta burna;
▶▶gausiau skiriasi šlapimas;
▶▶skauda galvą;
▶▶gali atsirasti baimės, panikos jausmas.
Net nedidelės amfetamino dozės gali sukelti į psichozę panašius simptomus: jaudulį, nerimą, baimę, paniką, nepagrįstą įtarumą. Atsiranda kliedesių, iliuzijų ar haliucinacijų. Vartojantis amfetaminą tiki haliucinacijomis, tarsi tai būtų tikrovė.
Perdozavimo požymiai
Raumenų skausmai, padažnėjęs pulsas ir aukšta kūno temperatūra. Gali būti traukuliai ar koma,
mirtis dėl smegenų kraujagyslių funkcijos nepakankamumo, hipertermijos, širdies veiklos sutrikimo.
Mirtis dažniausiai ištinka amfetaminą leidžiantis į veną.
Ekstazis
Susintetintas 1914 m. kaip priemonė apetitui mažinti. Nuo 1960 metų JAV kurį laiką taikytas
psichiatrijoje, tačiau, pradėjus juo piktnaudžiauti, buvo uždraustas. Tai stimuliuojantis narkotikas,
baltos ar rožinės tabletės su įvairiais paveikslėliais, dažniausiai vartojamos muzikos ir šokių vakarėliuose.
Jis sukelia energijos antplūdį, pasitikėjimo ir simpatijos jausmus kitiems, sustiprina uoslės, klausos, regėjimo pojūčius.
Pavartojus ekstazio:
▶▶padažnėja širdies plakimas;
▶▶pakyla kūno temperatūra;
▶▶išsiplečia vyzdžiai;
▶▶didelė dozė gali sukelti haliucinacijas, dažniausiai regos;

▶▶pykina;
▶▶kyla sausumas burnoje ir didelis troškulys.
Nustojus narkotikui veikti, jaučiamas išsekimas, depresija, miego sutrikimai. Galimi baimės priepuoliai. 2–3 tabletės gali būti mirtina dozė.
Haliucinogenai
Šios medžiagos gana retai sukelia haliucinacijas, bet iškreipia pojūčius. Neretai atsiranda mistinė nuojauta, visa įgauna nepaprastą svarbą.
▶▶LSD (lizergino rūgšties dietilamidas) – skalsių alkaloidų pagrindu susintetintas 1938 metais.
▶▶Psilocibinas (magiškasis grybas – Psilocybe mexicana) – kai kuriuose Europoje, taip pat ir Lietuvoje, augančiuose grybuose aptinkama jam giminingų haliucinogeninių junginių.
▶▶Meskalinas, randamas pejotos kaktusuose (Lophophora williamsi), iki šiol per indėnų ceremonijas leidžiamas vartoti legaliai.
LSD – stipriausias iš visų haliucinogenų, vartojamas nedidelių kartono gabalėlių perforuotais kraštais („pašto ženklų“) pavidalu. Jie lipdomi prie burnos. Nago dydžio popierėlyje būna atspausdinta įvairių paveikslėlių. Potyriai sulaukia romantinių interpretacijų – jutimai gali labai sustiprėti ir užgožti visa kita. Vaizdai sulėtėja, jutimai susilieja, judėjimas įgauna neįprastas formas, nuotaika
svyruoja nuo begalinio malonumo iki beviltiškumo ir panikos. Gali kilti nepaprasto aiškumo pojūtis, visos mintys atrodo be galo reikšmingos. Laikas slenka ypač lėtai.
Pavartojus LSD:
▶▶išsiplečia vyzdžiai;
▶▶pakyla kūno temperatūra;
▶▶padažnėja pulsas.
Gydant pavartojusius amfetaminų, ekstazio, haliucinogenų, dažniausiai susiduriama su įvairaus
sunkumo nerimo sutrikimais. Visus pacientus reikia atidžiai prižiūrėti, kad nesusižalotų.
Lakiosios medžiagos
Buityje paplitusios lakiosios medžiagos neretai taip pat vartojamos svaigintis, ypač tarp pradedančių
vartotojų. Dažniausiai vartojami klijai, glaistai, kietikliai, dažai, skiedikliai, benzinas, aerozoliai,
nagų lako valikliai, drabužių valymo priemonės. Pagrindiniai vartotojai yra paaugliai, bet kartais vartojama ir vyresniame amžiuje.
Įkvėptos lakiosios medžiagos sukelia girtumą, panašų į alkoholinį. Vėliau skauda galvą, pykina, gali
būti vemiama ar viduriuojama. Įkvepiamos medžiagos toksiškai veikia smegenis, gali pažeisti vidaus
organus. Atsiranda svaigulys, dvejinimasis, jautrumas šviesai. Dauguma tirpiklių sukelia smegenėlių
atrofiją, sutrinka protinė veikla, sustoja psichinė raida. Ūmių apsinuodijimų gydymas simptominis.
Raminamieji ir migdomieji vaistai
Šie vaistai nesukelia pavojaus, jei skiriami gydomosiomis dozėmis trumpiau nei dvi savaites.
Priklausomybė dažniausiai prasideda tada, kai vaistai skiriami per ilgai ir per didelėmis dozėmis.
Kai kurie pacientai tampa priklausomi ir nuo nedidelių dozių, vartojamų metų metais.
▶▶Benzodiazepinai (diazepamas, klonazepamas, bromazepamas, lorazepamas, alprazolamas, chlordiazepoksidas ir kt.);
▶▶Kitos cheminės struktūros, poveikiu panašios į benzodiazepinus (zolpidemas, zopiklonas, barbitūratai, dimedrolis).
Klinika:
▶▶Raminamųjų poveikis malonus priklausomybę patyrusiems žmonėms, o sveikiesiems jis dažniausiai nemalonus.
▶▶Dažnesnis tarp moterų ir pagyvenusių žmonių.
▶▶Yra duomenų, kad ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas gali skatinti priklausomybę nuo alkoholio, ypač moterims.

▶▶Pacientai, praeityje turėję priklausomybės problemų, greičiau pripranta prie raminamųjų.
▶▶Ilgai nevartojusiam, anksčiau buvusiam priklausomam pacientui net gydomosios benzodiazepinų dozės gali sukelti abstinencijos sindromą.
▶▶Nutraukus vaistus, paūmėja pirmapradės priežastys – nerimas, nemiga, o sunkiais atvejais vystosi sunkios abstinencijos būklės (primena alkoholinę abstinenciją, tačiau trunka ilgiau) ir nutraukimo delyras (ypač pagyvenusiems žmonėms, dėl kokių nors priežasčių patekusiems į ligoninę).
Gydoma laipsniškai mažinant benzodiazepinų vartojimą 6–12 savaičių. Gydant stacionare galima taikyti greitosios detoksikacijos metodikas. Abstinencijos būklę gali palengvinti karbamazepinas. Ilgalaikio vartojimo padariniai gali trukti kelis mėnesius ar net metus. Ilgainiui benzodiazepinai gali sukelti negrįžtamus pažintinių funkcijų ir atminties sutrikimus.

Doc. R. Aranauskas