Rachitas

Rachitas – medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio metu dažniausiai pakinta kalcio ir fosforo
apykaita, taip pat nustatomi lipidų oksidacijos, baltymų, mikroelementų (geležies, vario ir kt.) metabolizmo
pokyčiai. Anksčiau buvusi dažna vaikų iki dvejų metų liga dabar dėl tinkamos visuotinės
profilaktikos labai suretėjo, nepasitaiko sunkios eigos ir formos rachito.
Priežastys
Pagrindinė rachito atsiradimo priežastis yra vitamino D, kuris į organizmą patenka su maistu,
stoka bei per maža jo gamyba odoje, veikiant ją ultravioletiniams spinduliams. Ligos atsiradimui
daro įtaką ir kiti rizikos faktoriai 

Klinika
Kuo gestacinis amžius mažesnis, tuo anksčiau atsiranda ligos simptomų. Išnešiotiems kūdikiams
jų aptinkama jau 6–8 gyvenimo savaitę. Pradinis ligos periodas trunka nuo kelių savaičių iki kelių
mėnesių, t. y. priklauso nuo kalcitriolio trūkumo pasireiškimo (laipsnio). Pirmiausia pažeidžiama
centrinė ir vegetacinė nervų sistemos. Būdinga:
▶▶irzlumas, dirglumas, neramumas;
▶▶negilus miegas;
▶▶raumenų tonuso sumažėjimas;
▶▶raudonasis dermografizmas;
▶▶gausus prakaitavimas, ypač galvos lipniu prakaitu;
▶▶niežti odą, trina pakaušį, šis nuplinka;
▶▶kai ignoruojama asmens higiena – prakaitinis bėrimas, iššutimai;
▶▶nemalonus šlapimo kvapas (braukiant pirštu vystyklą pajuntamas smulkus smėliukas).
Pradiniam periodui baigiantis:
▶▶suminkštėja didžiojo momenėlio kraštai;
▶▶galvos siūlių sritys tampa skausmingos;
▶▶atsiranda pakaušio kaulų paslankumas (craniotabes).
Rachito diagnozės nustatymas, atsiradus kaulų pakitimų, laikomas pavėluotu.

Negydomas rachitas progresuoja – prasideda klestėjimo (žydėjimo) periodas. Labiausiai pažeidžiamos
kaulų, raumenų ir raiščių, nervų sistemos. Būdinga:

▶▶labai padidėja prakaitavimas;
▶▶labai padidėja judesių apimtis, pvz., gulinčiam lenkiama koja užkeliama ant sprando;
▶▶labai sumažėja raumenų tonusas, pilvas nudrimba į šonus („varlės pilvas“), galimos bambos, kirkšnies išvaržos;
▶▶kūdikiai vėliau sėdi, stovi, vaikšto 
▶▶vaikai dažnai apatiški, rečiau neramūs;
▶▶sulėtėja psichomotorinė branda;
▶▶vidurių užkietėjimas;
▶▶suminkštėję kaulai deformuojasi: suplokštėja pakaušis, išryškėja kaktos gumburai („kvadratinė galva“), krūtinė pasidaro varpo formos (apačioje ją išplečia išpūstas pilvas, o kiek aukščiau įdumba – taip susiformuoja Harisono vaga), įdubus krūtinkauliui, susiformuos „batsiuvio krūtinė“, o jam pasislinkus į priekį – „vištos krūtinė“, įvairiai iškrypsta stuburas, sustorėjus
kaulų galams susiformuoja „rachitiniai karoliai“, „apyrankės“, pradėjus vaikščioti iškrypsta kojos (pirmų metų gale būna O formos, antrais metais – X formos);
▶▶susiformuoja plokščios pėdos, jas dažnai skauda, vaikas negali ilgai stovėti, vaikščioti, bėgti;
▶▶vėliau dygsta dantys, emalis dažnai būna pažeistas, anksti atsiranda ėduonis;
▶▶padidėja kepenys, blužnis;
▶▶anemija;
▶▶verkiant ir nedidelio fizinio krūvio metu atsiranda melsvumas (cianozė) ir dusulys;
▶▶susilpnėja imunitetas, vaikas dažniau ir ilgiau serga ūminėmis kvėpavimo organų ligomis;
▶▶didysis momenėlis užsiveria 18–36 mėn.
Rekonvalescencijos periodu minėti simptomai silpnėja, gerėja pažeistų organų funkcija, tvirtėja
kaulai, išnyksta neurologiniai sutrikimai, sunormalėja kalcio ir fosforo koncentracija kraujyje. Būdingi
galvos, krūtinės ląstos, stuburo, dubens, kojų liekamieji reiškiniai. Pėdų deformacijos išlieka visam
gyvenimui. Dažnai atsiranda pieninių, vėliau ir nuolatinių dantų ėduonis. Mokykliniame amžiuje
gali varginti trumparegystė.
Ne kiekvienam susirgusiam pasireiškia visi minėti ligos simptomai. Jų įvairovė, intensyvumas,
dinamika priklauso nuo ligos eigos, sunkumo, vaiko amžiaus ir gydymo kokybės.
Diagnostika
Rachito diagnostikos pagrindas – klinikiniai simptomai.
Apie vitamino D atsargas organizme sprendžiama pagal stabilaus jo metabolito 25 hidroksivitamino
D – 25(OH)D koncentraciją kraujyje. Optimali jo koncentracija serume yra 75–225 nmol/l
(normos duomenys priklauso ir nuo metodikos). Dažnai ligą lydi anemija, kuri nustatoma kraujo
tyrimu. Ligos klestėjimo periodu, kuris dabar aptinkamas retai, kraujyje sumažėja neorganinio
fosforo iki 0,48–0,65 mmol/l (norma 1,61–1,94 mmol/l), kalcio iki 1,5–1,75 mmol/l (norma 2,2–2,75
mmol/l), rentgenogramose matoma osteoporozė, panašus į taures metafazių išplatėjimas, pirminių kalkėjimo zonų neaiškumas.
Rachito eiga gali būti ūminė, poūmė ir atsinaujinanti. Ūminė eiga dažnesnė pirmą gyvenimo
pusmetį, ypač neišnešiotiems bei daug svorio per mėnesį priaugantiems kūdikiams. Simptomai
greitai progresuoja, visuomet aiškūs (ryškūs) nervų sistemos pažeidimo požymiai, vyrauja kaulų
suminkštėjimas, o ne osteoidinės hiperplazijos reiškiniai.
Poūmė eiga yra lėta. Vyrauja osteoidinės hiperplazijos reiškiniai – kaktos ir viršugalvio gumburai,
„rachitiniai karoliai“, „apyrankės“. Ji dažnesnė, jeigu pirmąjį gyvenimo pusmetį kūdikiui nebuvo
pakankamai skirta vitamino D3.
Eigos pobūdis gali keistis. Kokybiškai gydoma ūminė eiga pereina į poūmę ir pasveikstama. Gali
būti ir priešingai: susirgus respiracinėmis ar žarnyno ligomis, vaiką nesveikai (neracionaliai) maitinant,
poūmė eiga dažnai pereina į ūminę. Atsinaujinanti eiga pasireiškia klinikinio pagerėjimo ir
pablogėjimo periodais. Procesas paūmėja neracionaliai maitinant ar gydant, pasikeitus metų sezonui,
susirgus kitomis ligomis, pablogėjus priežiūrai.

Diferencinė diagnozė
Rachitas skiriamas nuo įgimto kaulų trapumo (osteogenesis imperfecta), hipotireozės, Dauno ligos,
chondrodistrofijos, įgimto klubo sąnario išnirimo, galvos vandenės, tuberkuliozinio spondilito.
Gydymas
Tai racionaliai derinamų specifinių ir nespecifinių priemonių kompleksas. Specifinis gydymas –
tai pakankamas (priklausomai nuo sunkumo laipsnio) ligos eigos, kūdikio, vaiko maitinimo būdo,
vitamino D preparatų skyrimas. Skiriamas vienas iš šių aliejinių vitamino D3 preparatų: Vitamin D3
Valentis; Oiledixin vit D3; Aquadetrim vitamin D3 (nėščiosioms ir žindyvėms pastarasis preparatas
skiriamas atsargiai). Viename laše yra 400–500 TV vitamino D3.
Rachito (priklausomai nuo sunkumo ir rizikos faktorių) gydymo trukmė yra 40–70 dienų,
rečiau – ilgesnė arba trumpesnė. Kasdien skiriama 3 000–5 000 TV vitamino D tirpalo, kol išnyksta
klinikiniai simptomai. Bendra kurso gydomoji dozė 400 000–600 000 TV. Po gydymo kurso skiriama
palaikomoji profilaktinė 500–1000 TV dozė. Ji skiriama 1–2 metus, išskyrus vasarą (jeigu vaikas yra
sveikai maitinamas ir prižiūrimas, būna saulėje).
Gydant (pirmą kartą po 3–4 savaičių nuo gydymo pradžios) atliekama kalcifikacijos kontrolė:
nustatoma kalcio (bendra ir jonizuoto) ir fosforo koncentracija arba padaroma stipininio riešo sąnario
rentgenograma. Jei gydymas sėkmingas, kalcio (bendra ir jonizuoto) koncentracija normalizuojasi, o
stipininio riešo sąnario rentgenogramoje pastebimos ryškios alkūnkaulio ir stipinkaulio distalinių
galų kaulėjimo ir kalcifikacijos linijos.
Sergantieji rachitu skiepijami praėjus 2–3 savaitėms nuo gydymo pradžios. Rachito gydymo pradžioje
(pirmas 2–3 gydymo savaites), ypač nustačius hipokalcemiją, skiriama 60–75 mg/kg per parą
gryno kalcio, pvz., kalcio karbonato (pvz., Calcium 600 plius vitaminum D). Iš visų kalcio druskų
labiausiai tinka karbonatas, nes jame yra daugiau gryno kalcio nei kituose junginiuose. Be to, kalcis
iš jo karbonato ir laktato, esant normaliam skrandžio terpės rūgštingumui, geriau pasisavinamas
nei iš kitų jo druskų. Kalcis taip pat geriau pasisavinamas, kai yra duodamas su maistu, kuriame
mažai augalinės ląstelienos. Antrais–penktais gyvenimo metais vaiko dieta papildoma daug kalcio
turinčiais produktais: karvės pienu, varške, jogurtu, rūgpieniu, petražolėmis, kopūstais, žirniais,
pupelėmis, slyvomis.
Nespecifinės gydymo priemonės: oro vonios, racionalus maitinimas, dietos papildymas vitaminais,
masažas, gydomoji mankšta, priežiūros, gyvenimo sąlygų gerinimas, nuo 6 mėn. – druskos ir pušų
ekstrakto vonios. Masažas ir gydomoji mankšta netinka pradiniu ir klestėjimo (žydėjimo) periodu
ūminės eigos metu, bet ypač tinka rekonvalescencijos ir liekamųjų reiškinių periodais. Masažas ir
gydomoji mankšta pradedama praėjus 3–4 savaitėms nuo gydymo vaistais pradžios.
Antrąjį gyvenimo pusmetį, praėjus nuo gydymo pradžios 4–5 savaitėms, jautriems, blogai maitinamiems
kūdikiams skiriamos pušų vonios. Vienas arbatinis šaukštelis ekstrakto pilamas į 10
litrų vandens, 36 °C temperatūros. Pirmosios procedūros trukmė 5 minutės, kitų – nuo 6 iki 10
min. Kursas 13–15 procedūrų. Druskos vonios skiriamos vangiems, mažai judantiems, turintiems
antsvorio kūdikiams ir vaikams. Į 10 litrų 36 °C vandens dedami 2 valgomieji šaukštai jūros arba
joduotos (su jodu) druskos. Pirmos vonios trukmė 3 min., kitų 4–5 min. Kurso trukmė 8–10 procedūrų.
Minėtų vonių kursai gali būti kartojami kas 2–3 mėn. Sergantieji rachitu skiepijami praėjus
2–3 savaitėms nuo gydymo pradžios.
Profilaktika
Rachito profilaktika skirstoma į prenatalinę ir postnatalinę, specifinę ir nespecifinę. Prenatalinė
nespecifinė – tai tėvų sveikatos stiprinimas, nepakantumas rūkymui, alkoholizmui, toksinių ir
narkotinių medžiagų vartojimui, racionali nėščiosios mityba ir dienos režimas (nėščioji privalo
pailsėti, nepriklausomai nuo oro sąlygų kasdien pabūti gryname ore), neišnešiotumo profilaktika,
vitamino D šaltinių vartojimas: riebiųjų žuvų, kiaušinių, žuvų taukų; nedaug vitamino D yra keptoje
kiaulienoje, jautienoje, avienoje.

Prenatalinė specifinė rachito profilaktika – tai vitamino D3 skyrimas būsimai motinai. Nėščiosioms
iki 35 m. nuo 7-ojo nėštumo mėnesio, gyvenančioms blogomis sąlygomis, neracionaliai besimaitinančioms
8 savaites jo skiriama 2000–2500 TV per parą. Nėščiosioms, sergančioms ar sirgusioms
nėštumo toksikoze, lėtinėmis inkstų ir kepenų ligomis, reumatu, ir toms, kurioms labai progresuoja
dantų ėduonis, nuo 28 iki 32 nėštumo savaitės taip pat skiriama jau nurodyta vitamino D3 dozė.
Prenatalinė specifinė rachito profilaktika gali būti individualizuojama, pvz., kai mityba ir dienos
režimas yra racionalūs (būna ir saulėje), tuomet nėščiajai pakanka 1000–1500 TV vitamino D3 per
parą. Nėščiosioms ir žindyvėms labai tinka žuvų taukai – vitaminų D, A ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių
(omega-3, kurios žmogaus organizmas negamina) šaltinis. Pavyzdžiui, skystų, natūralaus arba
malonaus citrinų skonio Peter Moeller žuvų taukų nėščioji arba žindančioji gali vartoti po desertinį
šaukštelį kartą per parą, ypač tuomet, kai nebūna arba mažai / retai būna gryname ore. Taip pat
galima vartoti minėtų žuvų taukų kapsules, iš viso iki 8 per parą.
Postnatalinė nespecifinė rachito profilaktika – tai buities gerinimas, racionalus žindančios motinos
(žr. „prenatalinė nespecifinė rachito profilaktika“) ir kūdikio maitinimas, grūdinimas, oro vonios,
masažas, gydomoji mankšta, gera priežiūra ir slauga, kūdikystės amžiaus ligų profilaktika. Žindančioms,
kai yra mažai saulės, parai reikia 1000–1500 TV vitamino D, kad jo netrūktų ir piene būtų
pakankamas kiekis. Nežindomas kūdikis maitintinas pieno mišiniais, nes 1 jų litre yra 400–500 TV
vitamino D3 dozė ir subalansuotas kalcio ir fosforo santykis (1,2:2).
Postnatalinė specifinė rachito profilaktika – tai vitamino D3 skyrimas. Kadangi esminis organizmui
reikalingo vitamino D kiekis susidaro odą veikiant saulės spinduliams, sunku nustatyti jo
dozę, kuri turi patekti su maistu. Kasdien saulei apšviečiant veidą ir rankas bei kojas ne trumpiau
kaip 30 min., odoje pasigamina reikiamas paros vitamino D3 kiekis. Kūdikis, mažas vaikas turėtų
būti saulėje iš ryto ir vakarop (kai saulė ne tokia aktyvi) po 15 min. Kol kas nėra bendros nuomonės,
kokia vitamino dozė, patekusi į organizmą, apsaugo kūdikį nuo rachito. Manoma, kad 6–12 mėn.
amžiaus vaikams per parą reikia 1200 TV vitamino D3. Vitamino D poreikis nustatomas pagal
25(OH)D kiekį serume. Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie turi rachito rizikos faktorių, pvz.,
nebūna saulėje, mityba neracionali, profilaktinė vitamino D3 dozė padidinama iki 1500 TV per parą.
Specifinė rachito profilaktika neskiriama, jeigu šeima darni, kūdikis ar mažas vaikas gerai prižiūrimas,
vasarą pakankamai būna saulėje ir gryname ore aprengtas taip, kad odą pasiektų ultravioletiniai
spinduliai. Mažas arba per anksti užsivėręs didysis momenėlis nėra specifinės rachito
profilaktikos kontraindikacija.
Kūdikiui, mažam vaikui, kuris per parą išgeria 500–600 ml pieno mišinio, vitamino D rachito
profilaktikai skiriama 500–700 TV per parą. Kalcio preparatų profilaktiškai neskiriama, nes motinos
piene ir pieno mišiniuose jo pakanka, o karvės piene yra per daug.
Vertingas vitaminų D ir A, nesočiųjų riebalų rūgščių ir nepakeičiamosios riebalų rūgšties w-3
šaltinis yra žuvų taukai Peter Moeller. Jie yra natūralaus arba malonaus citrinų skonio, todėl vaikų
noriau geriami. Jų specifinei rachito profilaktikai nuo 1 mėn. duodama po 3–5 lašus per dieną, dozė
palengva didinama. 8–12 mėn. kūdikiui galima duoti po arbatinį, vyresniam vaikui – po desertinį
šaukštelį per parą. Žuvų taukai yra naudingi bet kurio amžiaus vaikams. Ikimokyklinio amžiaus
vaikams jų galima skirti 2–3 kapsules per parą, mokiniams – 4–6 kapsules per parą. 5 ml žuvų taukų
Peter Moeller (Oleum Jecoris Aselli Peter Moeller) yra 400 TV vitamino D3, 3300 TV vitamino A, 7 TV
vitamino E ir jau minėtų riebalų rūgščių. Galima vartoti ir kitus Lietuvoje registruotus žuvų taukus.
Apskaičiuojant paros ir kursinę profilaktinę bei gydomąją dozę, įvertinama, kiek vitamino D yra
tame maisto kiekyje, kurį per parą gauna kūdikis ar vaikas. Tuomet, kai jam duodama pieno mišinio,
žuvų taukų ar polivitaminų, kuriuose yra vitamino, dozė mažinama arba iš viso neduodama.
Vitamino D reikia ne tik kūdikiams, bet ir bet kurio amžiaus vaikams.

Doc. A. Vingras