Rankų skausmas

Petys

Rankos skausmai yra antroji pagal dažnumą raumenų ir skeleto skausmų prie žastis po nugaros skausmų. Paprastai skausmai jaučiami sąnariuose (dažniausiai peties, alkūnės ir riešo). Peties sutrenkimo sindromas (impingement) ir suka mųjų raumenų pluošto plyšimai – dažniausi sutrikimai. Rankų skausmus dažnai sukelia pažeidimai, susiję su profesiniais pakartotiniais patempimais. Petį gali skaudėti dėl plintančio iš kaklo, krūtinės ar diafragmos srities skausmo, tačiau dažniausiai skausmą sukelia vietiniai procesai. Retai vidaus organus pažeidžian čių sisteminių ligų skausmas gali persiduoti į petį. Peties sąnarys apima tris didelius kaulus (raktikaulį, mentę, žastikaulį) ir keturis sąnarius (krū tinkaulinį raktikaulio, petinį raktikaulio, peties, krūtininį mentės). Skausmingoms peties būklėms apibūdinti vartojami terminai, kurie iš esmės reiškia to paties proceso variacijas; tai viršdyglinio raumens sausgyslės uždegimas, sukamųjų raumenų pluošto sausgyslių uždegimas, peties bursitas, skausmingos arkos sindromas, ,,impingement“ sindromas, kalcifikuojantis tendinitas, kalcifi­ kuojantis bursitas, ir kalcifikuojantis dvigalvio raumens sausgyslės uždegimas. Skausmas gali atsirasti dėl sąnarinės kišenės, o taip pat dėl sąnario pažeidimo. Daugelis autorių teigia, kad vienintelė ryškesnė sąnarinė kišenė – tai peties kišenė, o deltinė, posnapinė ir podyglinė kišenės yra peties kišenės tąsa. Pradinis peties skausmą sukeliantis procesas paprastai yra viršdyglinio raumens sausgyslės tendinitas, vėliau išplintantis į kitus sukamuosius peties rau menis. Jei pažeidimas stiprus ir vis besikartojantis, uždegiminis procesas plinta pirmiausia į peties sąnarinę kišenę, tuomet į sąnarinę kapsulę ir sąnario vidines bei užsąnarines struktūras. Kuo didesnis rankos ir peties skausmo plotas ir spontaniškumas (t. y., pradžia be kokių nors iššaukiančių įvykių), tuo didesnė plataus pažeidimo tikimybė. Skausmą petyje (kaip ir alkūnėje bei rieše) gali sukelti tendinitas, bursitas, trauma, artritas ir iš kitų sričių iradijuojantis skausmas. Kremzlė ir kaulas nėra labai jautrūs skausmui. Toliau išvardijamos struktūros, jautrumo mažėjimo tvarka: sausgyslės, sąnarinės kišenės, raiščiai, tepalinė plėvė, kapsulę sustipri nantys audiniai ir raumenys. 

Pacientai

Svarbu atkreipti dėmesį į paciento amžių, dominuojančią ranką, profesiją ir spor tinį aktyvumą. Ūmus peties bursitas, kuris yra pakankamai skausmingas, kartais net apribojantis judesius, dažnesnis jauniems pacientams. Kalcifikuojantis tendi­ nitas taip pat dažnesnis jaunesniems pacientams ir retai susijęs su plyšimais; jis dažniau pastebimas kaip ūmaus bursito pasekmė. Viršdyglinio raumens plyšimas, leidžiantis kai kuriuos judesius, dažnesnis 40–50 metų asmenims. Peties sąnario išnirimas taip pat dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų. Retai atsirandantys jaunesniems nei 40 metų sukamųjų raumenų pluošto plyšimai yra dažnesni po pirmųjų peties sąnario išnirimų, vyresniems nei 40–50 metų asmenims. 

Simptomų pobūdis

Apskritai daugelis peties problemų sukelia skausmą penktosios kaklinės nervi nės šaknelės (C5) dermatome, ypač aplink deltinio raumens tvirtinimosi vietą. Išimtis yra petinis raktikaulio sąnarys, kurio pažeidimai sukelia skausmą C4 dermatome, ypač peties viršutinėje dalyje ir pačiame sąnaryje. Peties sąnario kapsulės viduje vykstantys procesai, tokie kaip artritas ar kapsulitas, paprastai apriboja aktyvius ir pasyvius sąnario judesius. Dažnesni užsąnariniai pažeidi­ mai, tokie kaip tendinitai, sukamųjų raumenų pluošto plyšimai, kurie sukelia skausmą aktyvių ir su pasipriešinimu atliekamų judant, tačiau pasyvūs judesiai paprastai nėra tokie skausmingi. Jei sutrenkimas sukelia viršutinės sukamųjų raumenų pluošto dalies uždegimą, skausmas atsiranda su pasipriešinimu ranką atitraukiant ir sukant į išorę. Peties skausmas persidavęs iš kaklinės stuburo dalies, neveikia peties judesių, bet gali būti veikiamas kaklo judesių. Skausmas taip pat gali būti jaučiamas kakle ir plisti ranka žemyn į sritį žemiau alkūnės. Viršdyglinio raumens sausgyslės pažeidimas. Peties skausmas dažniausiai lokalizuojasi apatinėje deltinio raumens dalyje; tai skausmo, plintančio iš virš dyglinio raumens sausgyslės, sritis. Jei bukas maudimas deltinio raumens srityje sustiprėja, ranką atitraukus 60 laipsnių ir daugiau (skausminga arka), sukant į vidų, siekiant virš galvos ar velkantis paltą, gydytojas turėtų įtarti viršdyglinio raumens tendinitą. Būdinga, kad skausmas sustiprėja naktį ar pacientui atsigulus ant pažeisto peties. Mažojo apvaliojo, podyglinio ir virškapsulinio raumenų pažeidimai. Jei petys difuziškai skausmingas, o žastikaulio judesys atgal sukelia skausmą, reikėtų įtarti mažojo apvaliojo arba podyglinio raumens pažeidimus. Jei skausmas atsiranda sukant su pasipriešinimu į viršų, gali būti pažeistas virškapsulinis raumuo. Paci entams su mažojo apvaliojo, podyglinio ir virškapsulinio raumenų pažeidimais difuzinis peties skausmingumas ir skausmas neplinta į ranką ar kaklą, paprastai yra minimalus ar iš vis nėra, kai ranka laisvai nuleista. Sukamųjų raumenų pluošto įplyšimai ir nutrūkimai. Jei pacientui yra staigus peties skausmas deltinio raumens srityje, kuris stiprėja per 6–10 valandų po pirminės traumos, reikėtų įtarti sukamųjų raumenų pluošto plyšimus. Pacientas gali jausti didžiulį skausmą didžiosios šiurkštumos plote, taip pat gali būti būdingas skausmas ir riboti judesiai vienoje iš peties sąnario judesio plokštumų. Pacientams, kurie patiria pasikartojančius, stiprius skausmus, pažadinančius juos naktį, gali būti sukamųjų raumenų pluošto plyšimai, net jei artrograma yra normali. Visiško sukamųjų raumenų plyšimo atvejais pacientui labai skauda ir jis visiškai negali atitraukti rankos. Kalcifikuojantis tendinitas. Po sukamųjų raumenų pluošto plyšimų pacientams gali vystytis kalcifikacija ir kalcifikuojantis sukamųjų raumenų sausgyslių ten dinitas. Sukamųjų raumenų pluošto kalcifikacija rasta 8 proc. jokių simptomų nejaučiantiems asmenims, vyresniems nei 30 metų. Nepaisant to, tyrimai parodė, kad 35 proc. visų pacientų su kalcifikuojančiu tendinitu jautė būdingus simpto mus. Jei 8 proc. populiacijos turi kalcifikuojantį tendinitą ir 35 proc. jų atsiranda simptomų, maždaug 3 proc. visų asmenų, vyresnių nei 30 metų, anksčiau ar vėliau skųsis skausmu, kurį sukelia kalcifikuojantis tendinitas. Kai kuriuose tyri muose simptomų stiprumas susietas su kalcifikuoto ploto dydžiu. Jei kalcifikuo tos masės skersmuo pasiekia 1–1,5 cm (apie ½ colio), pacientams visuomet pasireiškia simptomų. Pacientams staiga atsiranda stiprus, maudžiantis skaus mas ir visi peties judesiai tampa skausmingi. Dvigalvio ir trigalvio raumenų tendinitai. Jei pacientui yra difuzinis skaus mingumas į priekį nuo ilgosios dvigalvio raumens galvos (priekinė peties sąnario sritis), ypač jei skausmas sustiprėja naktį, reikėtų įtarti dvigalvio raumens ten dinitą. Šis skausmas primena tą, kurį sukelia adhezinis kapsulitas, išskyrus tai, kad pacientai su dvigalvio raumens tendinitu gana laisvai atitraukia ranką ir ją iškelia. Jei žasto supinacija su pasipriešinimu sukelia priekinį peties skausmą, – tai yra skiriamasis dvigalvio raumens tendinito bruožas. Jeigu jaučiamas skaus mas trigalvio raumens srityje, kai su pasipriešinimu tiesiama alkūnė, galimas trigalvio raumens tendinitas. Bursitas. Jeigu pacientui randamas taškinis skausmingumas virš peties sąnario (dažnai susijęs su patinimu ir šiltumu), galimas petinis sąnario uždegimas (bur sitas). Skausmas petiniame raktikaulio sąnaryje rodo, kad skausmų šaltinis yra šis sąnarys. Pacientai, sergantys bursitu, jaučia didelį skausmą atlikdami tokius veiksmus, kaip daiktų kėlimas ar plaukų šukavimas. Beveik visais atvejais prieš peties sąnario uždegimą būna sukamųjų raumenų pluošto, dvigalvio raumens ar dvigalvio raumens sausgyslės makšties tendinitas, ar sausgyslės ir tepalinės plėvės uždegimas. Jeigu ūmus, labai stiprus skausmas atsiranda podeltinėje srityje ir peties sąnario judesiai tampa labai riboti, galima įtarti kalcifikuojantį bursitą. Uždegimo apimtų sąnarinės kišenės paviršių trynimosi garsas gali būti aptinkamas pasyviai judinant petį, jei pacientas negali rankos atitraukti ar sukti. Ūmų uždegiminį procesą dažnai sukelia kalcio nuosėdų kaupimasis snapiniame peties lanke, kurios galų gale pratrūksta į sąnarinę kišenę ir sukelia bursitą. Sustingęs petys. Sustingusį petį reikėtų įtarti, jei pacientui palaipsniui atsirado skausmas ir riboti judesiai peties sąnaryje bei mentės – krūtininiuose sąna riuose. Taip pat riboti judesiai atitraukiant ranką, ją sukant į išorę ir lenkiant. Nors dažniausiai sustingusį sąnarį sukelia kapsulės ar sukamųjų raumenų pluošto uždegimas, yra daug galimų sustingusio peties priežasčių. Skiriamasis sutingu sio peties bruožas – spontaniškai atsiradęs skausmas, kuris palaipsniui ir nenu maldomai stiprėja. Skausmas gali plisti į kaklą ir ranką, tačiau skausmas žemiau alkūnės nėra įprastas. Panirimai ir išnirimai. Jei peties skausmas atsiranda po didelės traumos (o ne dėl nedidelių, kasdienėje veikloje ir sportuojant patiriamų traumų), jis gali būti sukeltas peties sąnario panirimo ar išnirimo. Pacientai gali sakyti, kad jų petys ,,nėra sveikas“, ,,kažkas pokštelėjo“ ar jaučia, kad „kažkas ne savo vietoje“. Jei taip nutinka vaikui, ypač jei žinoma apie išorinę traumą, reikėtų įtarti netinkamą elgesį su vaiku. 

Impingement sindromas

Impingement sindromas, susijęs su sportinėmis trau momis, paprastai atsiranda pažeidžiamose, su bloga kraujotaka viršdyglinio raumens ir dvigalvio raumens sausgyslių srityse. Paprastai jis prasideda dirgi nimu blogos kraujotakos viršdyglinio raumens sausgyslės srityje ir progresuoja iki uždegimo (tendinito), kuris apima ir dvigalvio raumens sausgyslę bei peties sąnarinę kapsulę, o vėliau – petinį raktikaulio sąnarį. Šis uždegimas lemia ir sukamųjų raumenų pluošto plyšimus, ir kalcifikaciją. Patikimiausias impinge­ ment sindromo požymis – skausmo atkartojimas, ranką iškėlus su pasiprieši nimu, kai alkūnė ištiesta magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas rodo, kad peties sąnario uždegimas, viršdyglinio raumens tendinitas ir impingement sindromas, yra tos pačios ligos variantai. 

Skausmo vieta

Skausmo lokalizacijos nustatymas naudingas diagnostikai. Skausmas petinio raktikaulio sąnario srityje rodo, kad skausmo šaltinis yra sąnaryje. Skausmas, atsirandantis kitose rankos, peties ar kaklo srityse bei C5 dermatomo zonoje, gali būti sukeltas kitų peties pažeidimų. Esant viršdygli nio raumens tendinitui, pradinis simptomas dažnai yra skausmas ties deltinio raumens tvirtinimosi vieta, kurį sukelia rankos atitraukimas. Uždegimui plin tant į peties sąnario kapsulę, skausmas plinta vis toliau ranka, kartais į dilbį. Jeigu skausmas išplito į dilbį net iki riešo, tai rodo, kad uždegiminis procesas apėmė kapsulę ir tęsiasi jau 3–6 mėnesius. Jei skauda visą ranką, o judesiai labai apriboti, uždegimas išplito ir apėmė kapsulę ir tepalinę plėvę (sustingęs petys). 

Fibrozitų sindromai

Nesąnarinių reumatinių skausmų rūšis, fibrozito sindro mas – tai dažna daugelio vietų skausmų priežastis, taip pat ir rankos (26–7 pav.). Nors kai kurie gydytojai abejoja šio sindromo egzistavimu, kiti autoriai sergan tiesiems gali pademonstruoti atkartojamo, stipraus skausmingumo taškus tam tikrose anatominėse lokalizacijose. Net jei šios sritys ir normalios būklės yra jautrios apčiuopai, pacientai dažnai skundžiasi staigiu skausmu ties viršutiniu trapecinio raumens kraštu, ties šoniniu žastikaulio antkrumpliu (,,teniso alkūnės skausmo“ vieta), ties viršdyglinio raumens pradžios vieta, netoli vidinio mentės krašto. Šie pacientai dažnai skundžiasi nemiga. Ir nemiga, ir fibrozito skausmai gali sumažėti, gydant tricikliais antidepresantais. Skausmas dėl labai aktyvios fizinės veiklos. Nors ir pripažįsta traumatiškumą sunkių nukritimų ar avarijų keliuose bei pasikartojančių traumų aktyvaus spor tavimo (pvz., plaukiojimas, tenisas) metu, gydytojai gali neatkreipti reikiamo dėmesio į galimą peties traumą dėl aktyvios kasdieninės veiklos (pvz., mašinos plovimo ir poliravimo kelias valandas). Toks fizinis aktyvumas taip pat gali sukelti sukamųjų raumenų pluošto pažeidimus ir bursitą bei stiprų skausmą. Ramybės būsenoje skausmas gali būti blogai lokalizuotas; gydytojas geriau nustatys skausmo šaltinį, jei paprašys paciento pakartoti tuos judesius, kurie sukėlė simptomus. Artritas. Peties sąnario artritas nėra dažnas ir paprastai prieš jį būna koks nors sužeidimas. Esant petinio raktikaulio sąnario artritui, skausmas sustiprėja ati traukus ranką virš krūtinės ar ją sukant. Kaip ir kitų degeneracinių artritų atveju, šis skausmas dažnai stipresnis ryte ir sumažėja dienai įpusėjus. Nesąnarinis skausmas. Šiuos rankos skausmus dažnai sukelia pervargimo sin­ dromai (pakartotinis patempimas ar kitoks pažeidimas). Kitos dažnos priežas tys – tai viršutinės krūtinės ląstos atvaros, kaklinių diskų ir riešo tunelinis sindromai. 

Susiję simptomai

Esant viršdyglinio raumens tendinitui, raumenų silpnumas ir atrofija pasitaiko nedažnai. Esant sukamųjų raumenų pluošto plyšimams, viršdyglinis ir podyglinis raumenys gali atrofuotis maždaug per 3 savaites. Jei sustingęs petys tęsiasi ilgai, gali atrofuotis keli peties lanko raumenys. Pacientai su ūminiu bursitu priešinasi bet kokiems aktyviems ir pasyviems peties judesiams. Artritą reikia įtarti, jei pažeisti ir kiti sąnariai. Jei stebimos parestezijos ar padidėjęs jautrumas C8 ir T1 (pirmosios krūtininės šaknelės) zonose, ypač jei yra ir mažosios pakylos raumenų atrofija, reikėtų įtarti viršutinės krūtinės ląstos atva­ ros sindromą. Pacientams su šia diagnoze, pastebimas ir Raynaud sindromas. 

Veiksniai, sukeliantys ir sunkinantys simptomus

Ilgalaikė ir pastovi rankos mobilizacija (nejudrumas) gali lemti sustingusį petį. Tokią mobilizaciją galėjo patirti gydytojas arba pacientas pats ilgą laiką dėl kokios nors priežasties vengęs judesių. Impingement sindromą dažnai sukelia pakartotiniai virš horizontalios plokštumos esantys rankos judesiai (pvz., kamuolio mėtymas, plaukiojimas ar tenisas). Izoliuotą krūtinkaulinio raktikau lio sąnario artritą gali sukelti trauma ar svorio kėlimas. Buvo pranešimų apie septinį krūtinkaulinio raktikaulio sąnario artritą heroiną vartojantiems asme nims ar sergantiems gonorėjiniu artritu. 

Veiksniai, lengvinantys simptomus

Viso liemens ir klubo sulenkimas, leidžiantis rankai laisvai kabėti, ar rankos palaikymas sulenktoje per alkūnę padėtyje, palengvina sukamųjų raumenų pluošto plyšimų skausmus. Šis radinys gydytojui taip pat gali padėti nustatyti diagnozę. Klinikinio ištyrimo radiniai Efektyviai diagnostikai ir rankos skausmų gydymui reikia kruopštaus klinikinio ištyrimo, apimančio su pasipriešinimu atliekamą rankos atitraukimą, pasukimą į vidų, į išorę, pritraukimą bei specifinius testus. Reikia nustatyti ir aktyvių bei pasyvių judesių, kaklo ir peties sąnariuose, amplitudę. Daugeliu atvejų diagnozę galima nustatyti be rentgenologinių tyrimų ar artrografijos. Skausmo nebuvi mas, su pasipriešinimu pritraukiant ranką, rodo, kad keturi raumenys yra nepa žeisti: didysis krūtinės, platusis nugaros, didysis apvalusis ir mažasis apvalusis. Skausmas, su pasipriešinimu atliekant sukimą į vidų, rodo pokapsulinės saus gyslės problemas, nedažną peties skausmų priežastį. Skausmo sustiprėjimas, su pasipriešinimu sukant ranką į išorę, rodo podyglinio raumens sausgyslės pažei dimą. Pacientai su viršdyglinio raumens tendinitu jaučia skausmą, atitraukdami ranką su pasipriešinimu, jiems yra sąnario judesių apribojimas (be ar su mentės – žastikaulio ritmo sutrikdymu) ir normali pasyvių judesių amplitudė. Skausmo nėra ar jis minimalus, kai ranka yra laisvai nuleista. Skausmas paprastai lokali zuojasi deltinėje srityje, kur tvirtinasi viršdyglinio raumens sausgyslė. Pacientai, kuriems plyšo sukamųjų raumenų pluoštas, paprastai turi pilną pasyvių judesių amplitudę ir jaučia skausmą atlikdami maksimalius judesius. Jiems skauda ir yra riboti peties sąnario judesiai taip pat jie jaučia skausmą ir silpnumą, atlikdami judesius su pasipriešinimu. Šiems pacientams gali būti dia gnozuojamas ,,rankos nukritimo“ požymis: silpnas gebėjimas išlaikyti atitrauktą ranką, kai pašalinama pasyvaus atitraukimo atrama. Rentgenogramose galima matyti, kad žastikaulio galva yra aukštai sąnarinėje duobėje, kai ranka pilnai pritraukta. Pacientai, su kalcifikuojančiu sukamųjų raumenų pluošto tendinitu, jaučia skausmą visų peties judesių metu. Paprastai jiems randamas ir peties raumenų spazmas. Sergančių dvigalvio raumens tendinitu skausmas sustiprėja, sukant dilbį su pasipriešinimu, tai sukelia priekinį peties skausmą. Panašiai skausmas atsiranda ir pakėlus ranką su pasipriešinimu iki maždaug 80 laipsnių. 

Alkūnė

Pervargimo sindromai gali apimti alkūnę. Šie raumenų patempimai gali įvykti darbe ar laisvalaikio metu dėl svorio kėlimo, metimo ar judesių su rakete. Teniso alkūnė – tai šoninio žastikaulio antkrumplio uždegimas (,,dešininio smūgio“ epi kondilitas), kuriuo gali susirgti bet kokio amžiaus ir bet kokią patirtį turintys teniso žaidėjai, bet ypač vyresni nei 40 metų. Vidinio antkrumplio uždegimas (,,kairinio smūgio“ epikondilitas) taip pat pasitaiko teniso, taip pat golfo žaidė jams. Antkrumplių uždegimais serga ir žmonės, nežaidžiantys teniso. Šoninis epikondilitas atsiranda dėl riešą ir pirštus tiesiančių raumenų, kurių pradžia yra prie šoninio ankrumplio, pervargimo. Atsiranda skausmas ir skausmingumas prie dilbio tiesiamųjų raumenų pradžios, šie raumenys tvirtinasi šiek tiek deta liau šoninio antkrumplio. Skausmas gali plisti nugariniu dilbio paviršiumi. Epi kondilitu sergantys taip pat jaučia skausmą, tokios veiklos, kaip durų atidarymas ar stiklinės pakėlimas, metu. Šoninis epikondilitas vadinamas ,,dešininio smūgio teniso alkūne“, o vidinis epikondilitas – ,,kairinio smūgio teniso alkūne“. Vidiniu epikondilitu taip pat serga golfo ir beisbolo žaidėjai (26–8 pav.). Jei skausmas ir patinimas stebimas užpakaliniame alkūnės paviršiuje, reikėtų įtarti alkūninį bursitą. Juo galima susirgti dėl stiprių, energingų tiesiamųjų alkūnės judesių ar pasikartojančių mikrotraumų. Ūminį alkūninį bursitą reikia skirti nuo ūminio artrito pagal tai, kad bursito atveju pasyvus tiesimas nesutrinka. Pacientai su septiniu bursitu paprastai karščiuoja ir turi odos pažeidimų virš sąnarinės kišenės, taip pat sąnarinės kišenės skausmingumą. Jeigu vaikui atsiranda alkūnės skausmas po to, kai jis pasisupa, kybodamas ant rankų, ar jo alkūnė staiga patem piama, kai ranka yra ištiesta ir pronuota, galimas stipinkaulio galvos išnirimas. Reumatoidinis artritas kartais apima ir alkūnės sąnarį (26–9 pav.) 

Plaštaka ir riešas

Skausmas ties nykščio pagrindu, kuris sustiprėja nuo riešo ar nykščio judesių ir atsikartoja, lenkiant nykštį, vadinamas de Quervain liga (26–10 pav.); tai yra nykštį atitraukiančių ir tiesiančių raumenų sausgyslių ir tepalinių plėvių uždegi­ mas. Tai ne nykščio pagrindo osteoartritas, kuris dažniausias diagnozuojamas moterims po menopauzės. Skausmas delno pagrinde ties trečiojo ir ketvirtojo pirštų pagrindu, dažnai susijęs su pirštų fiksacija ar „užstrigimu“ sulenktoje pozicijoje, žinomas kaip Dupuytren kontraktūra. Klinikinio tyrimo metu randa mas neskausmingumas, delno fascijos ar sausgyslių makščių sustorėjimas. Jei skausmas yra „anatominėje tabokinėje“, jį galėjo sukelti laivakaulio lūžiai, jei tik nenustatoma kita priežastis. Pirštų skausmas ir apmirimas stebimas sergant Raynaud liga ir su šia liga susijusiomis būklėmis, kaip Buerger liga, sisteminė raudonoji vilkligė ir skleroderma. Periferinių nervų suspaudimo sindromai, tokie kaip riešo tunelinis sindromas (vidurinio nervo užspaudimas), gali sukelti riešo, plaštakos ir dilbio skausmą, apmirimą ar net abu šiuos simptomus. Riešo tunelinis sindromas – dažniausia plaštakos naktinio skausmo priežastis, kuri dažnai atsiranda antroje nėštumo pusėje bei sergant reumatoidiniu artritu. Phalen testas (riešo sulenkimas) paprastai yra teigiamas. Viršutinės kūtinės ląstos atvaros sindromu (anksčiau vadintas scalenus antinus sindromu, nervų ir kraujagyslių suspaudimo sindromu ir hiperabdukcijos sin dromu) dažniausiai serga vidutinio amžiaus moterys. Paprastai pažeidimų pasi taiko kairėje pusėje. Šis sindromas pasireiškia protarpiniu plaštakos (kartais ir dilbio) skausmu, apmirimu ar silpnumu po to, kai rankos kurį laiką buvo hipe rabdukcijos (stipriai atitrauktos) padėtyje. Pacientai dažnai jaučia diskomforto jausmą po to, kai ilgą laiką dirbo iškeltomis rankomis ar miegojo padėję rankas po kaklu. Patologinių klinikinio ištyrimo radinių nėra, išskyrus specifinius testus. Pavyzdžiui, pečių stūmimas atgal ir žemyn, kai pacientas yra maksimaliai įkvėpęs, gali sukelti stipininės arterijos pulso išnykimą pažeistoje pusėje. Taip pat stipininės arterijos pulsas gali išnykti, atliekant Adson manevrą. Degeneracinis artritas paprastai apima distalinius pirštakaulinius sąnarius, o reumatoidinis artritas – proksimalinius pirštakaulinius ir delninius pirštikaulių sąnarius. Reumatoidinis artritas gali pažeisti ir riešą bei alkūnę; jis retai kada pažeidžia petį. Aktyviu reumatoidiniu artritu sergantys pacientai dažnai jaučia sąnarių stingimą, taip pat stebimas sąnarių šiltumas, patinimas ir skausmingu mas. Skausmas dažniausiai apima daugelį sąnarių ir migruoja, o ne apsiriboja vienu sąnariu. Riešo skausmą dažniausiai sukelia trauma. Riešo patempimų ir (rečiau) lūžių daugėja, populiarėjant čiuožimo sportui ir batutams. Nukritimas ant ištiestos rankos su išlenktu riešu dažnai sukelia laivakaulio lūžius. Paprastai jaučiamas skausmas „anatominėje tabokinėje“, tačiau tik įvykus traumai atliktos rentgeno gramos gali nerodyti patologinių pakitimų, todėl gali prireikti specialių rentge nogramų laivakaulio vaizdui gauti ar kaulų skenavimo. Kadangi simptomai gali būti švelnūs, o rentgenogramose patologinių pokyčių nesimatyti, šios dia gnozės negalima atmesti, nes nepastebėtas laivakaulio lūžis yra dažna teis minių ginčų priežastis. 

Diagnostiniai tyrimai

Nuodugnus klinikinis ištyrimas yra naudingesnis už radiologinius tyrimus, ver tinant minkštųjų audinių sužeidimus. Artroskopija, ultragarsinis tyrimas, MRT ir magnetinio rezonanso artroskopija – naudingi tyrimai peties sutrikimams tirti. Ultragarsinis tyrimas yra lengvai prieinamas ir dažnai ekonomiškai nau dingas. Įtarus lūžius, reikia atlikti rentgenogramas, o kartais ir kaulų skenavimą. Elektromiografija ir nervinio laidumo tyrimai naudingi, diagnozuojant nervų suspaudimo sindromus, tokius kaip riešo tunelinis sindromas. 

Retesnės diagnozės

Retesnės rankos skausmų priežastys – tai kai kurios vietinio nepatogumo rūšys ir persiduodantis skausmas. Netipiniai plaučių navikai (Pancoast navikas), kakli nių diskų liga ir kaklo spondiliozė gali sukelti peties skausmą. Kaklo spondiliozė atsiranda dėl kaklinių tarpslankstelinių diskų išsikišimo ar pirminės spondilio zės. Jei yra radikulopatija, skausmas bus stiprus ir gerai lokalizuotas. Pacientui gali būti parestezijų ir jaučiamas apmirimas pažeistos nervo šaknelės zonoje. Gali būti ir fascikuliacijų, o skausmas gali sustiprėti nuo kaklo judesių. Nepai sant peties skausmo, dažnai galima pilna judesių amplitudė. Kaklinę spondiliozę dažnai galima nustatyti pagal skausmingumą ties motorinio nervo įėjimu į raumenis. Krūtinkaulinio raktikaulio sąnario artritas yra retas, pasitaikantis nedideliam pacientų su reumatinėmis ligomis skaičiui bei sunkumų kilnotojams. Šis skaus mas paprastai jaučiamas kaip priekinės krūtinės dalies diskomfortas, kuris gali plisti į petį ir ranką. Jeigu aplink sąnarį yra ryškus minkštųjų audinių patinimas ir šiltumas, reikėtų pagalvoti apie septinio artrito galimybę, ypač gonorėjinio. Petinio raktikaulio sąnario osteoartritas, nors jis ir retas, gali būti supainiojamas su impingement sindromu. Peties skausmas gali plisti iš kaklo ar vidaus organų pažeidimų, taip pat tar puplaučio, podiafragminio absceso ir tulžies pūslės ligų. Nervų suspaudimo sin­ dromai (pvz., vidurinio ar alkūninio nervo suspaudimas) gali sukelti skausmą šių nervų zonose. Vidurinio nervo suspaudimo sindromą sukelia vidurinio nervo suspaudimas, kai šis praeina po lenkiamųjų raumenų laikikliu, simptomai yra kaip riešo tunelinio sindromo. Ši liga dažniausiai pasitaiko vidutinio ir vyresnio amžiaus moterims. Pacientai paprastai skundžiasi nykščio ir rodomojo bei viduriniojo piršto skausmais ir apmirimu. Jie taip pat gali skųstis, kad nevi kriai atlieka smulkius judesius, tokius kaip siuvimas ar smulkių objektų rinki mas. Pacientams gali būti randamas jautrumo praradimas vidurinio nervo inrevuojamose zonose ir nykščio pakylos raumenų silpnumas. Ir skausmas, ir parestezijos gali būti stipresni naktį ar atsibudus. Viršmentinė neuropatija, dažnai painiojama su peties sutrenkimo sindromu, gali būti teisingai diagno zuojama, atlikus elektrofiziologinius tyrimus. Kaklinės stuburo ir stuburo smegenų dalies pažeidimai (retai krūtininių diskų) dažnai sukelia plintantį į ranką skausmą. C5–C6 ir C6–C7 diskų išvaržos sukelia skausmą nuo nugarinės kaklo dalies, per peties sąnario nugarinę pusę iki rankos, dilbio ir riešo. Pacientai gali sakyti, kad jiems kartojosi kaklo sustingimas. Skausmą dažnai sustiprina kaklo judesiai, ypač lenkimas. Jiems taip pat gali būti nykščio ir rodomojo piršto parestezijų. Kaklinės stuburo dalies spondiliozė gali sukelti skausmą ir kaklo sustingimą, taip pat skausmą pagal nervinių šaknelių zonas vienoje ar abiejose rankose. Kaklinės stuburo smegenų dalies suspaudimas gali sukelti rankų silpnumą, raumenų nykimą ir fibriliacijas, rankų ir kojų parestezijas, kartais piramidinio pažeidimo požymius, pvz., silpnumą, spastiškumą, sustiprėjusius giliuosius sausgyslių refleksus ir teigiamus Babinski požymius). Trofinio rankų silpnumo ir spastinio kojų silpnumo kombinacija gali rodyti amiotrofinę šoninę sklerozę. Spondiliozę nuo amiotrofinės šoninės sklerozės galima atskirti pagal parestezijų buvimą ir jautrumo sutrikimų buvimą, sergant spondilioze. Minkštųjų smegenų dangalų navikai, Pott liga ir pirminiai bei antriniai slanks­ telių navikai gali sukelti rankų skausmus dėl nervinių šaknelių spaudimo. Retai gerybiniai ir piktybiniai navikai sukelia alkūnės, riešo ar dilbio skausmus. Jei taip nutinka jaunam sportininkui, klaidingai diagnozuojamos sportinės traumos. Vyresnio amžiaus pacientams rankų skausmus gali sukelti Herpes zoster. Daugelis šių pacientų turi bėrimų anamnezę ir likusius pigmentuotus randus. Krūtinės angina – dažna peties ir rankos skausmų priežastis. Skausmas daž niausiai jaučiamas viršutinėje rankos dalyje ir paprastai susijęs su skausmu širdies plote. Pagrindinis diagnostinis požymis – rankos skausmai susiję su fiziniu krūviu. Didžiųjų arterijų arteriitas (norvegiška pulso išnykimo liga) – tai reta liga, kuri gali sukelti protarpinį vienos ar abiejų rankų skausmus. Ji dažniausiai pasi taiko jaunoms moterims ir ją reikėtų įtarti, jei vienoje ar abiejose rankose yra sumažėjęs kraujospūdis, ypač jei tai susiję su laikinu aklumu ir kitais smegenų pažeidimo požymiais. Retas keturkampės angos sindromas (pažastinio nervo ir užpakalinės juosiančiosios žasto arterijos užspaudimas) gali sukelti peties skausmą, persiduodantį į ranką. Skausmingą riešo patinimą, kuris nepriklauso traumos, gali sukelti ūmus podagros priepuolis ar ūminė pseudopodagra. Abi šios ligos dažnesnės suaugu siesiems ir vyresnio amžiaus asmenims.