Rožė

 Rožė (lot. erysipelas) – ūminis infekcinis odos ir poodžio uždegimas, kurį dažniausiai sukelia
A grupės hemolizinis streptokokas Streptococcus pyogenes, auksinis stafilokokas, rečiau – Haemophilus
influenzae, kitų grupių streptokokai, Neisseria meningitis. Užsikrečiama mikroorganizmui
patekus pro pažeistą odą ar gleivinę. Uždegimas paprastai išplinta per limfos tekėjimo takus ir
pažeidžia odą bei poodinę ląstelieną. Dažniausiai rožė atsiranda ant veido, tačiau gali atsirasti ir
ant blauzdų (1 ir 2 pav.), sėdmenų, krūtinės ar aplink bambą. Dažniau serga pagyvenusios moterys.
Infekcijos patekimo vartai:
▶▶mikrotraumos odoje ar gleivinėje (nežymios žaizdelės, įtrūkimai, įdūrimai, įbrėžimai);
▶▶iššutę tarpupirščiai, pėdų grybelis;
▶▶negyjančios trofinės opos;
▶▶įkandimai, vabzdžių įgėlimai;
▶▶nudegimai;
▶▶chirurginės žaizdos;
▶▶egzemos, niežų, pūslelinių ir pūslinių ligų pažeistos vietos.
Rožę predisponuojantys veiksniai:
▶▶nusilpęs imunitetas (įgimtas ar įgytas);
▶▶cukrinis diabetas (CD);
▶▶alkoholizmas, narkomanija;
▶▶kojų venų nepakankamumas, limfostazė ar tromboflebitas;
▶▶lėtinė limfedema (pvz., pašalinus krūtį);
▶▶kepenų cirozė, inkstų nepakankamumas;
▶▶imunosupresuojamųjų vaistų vartojimas (pvz., gliukokortikosteroidų).
Klinika
Inkubacinis periodas trunka vidutiniškai 2–5 d. Odos uždegimas greitai plinta. Liga gali
prasidėti audringu prodromu (intoksikacija dėl toksinų rezorbcijos) – ūmiai pakyla aukšta
temperatūra, būdingas šaltkrėtis, tachikardija, galvos skausmas, bendras silpnumas, galimas
pykinimas, vėmimas, baltas liežuvio apnašas.
Infekcijos patekimo vietoje staiga atsiranda:
▶▶odos paraudimas: pradžioje dažnai netaisyklingos formos, vėliau – ribos aiškios, kraštai
pakilę, dantyti („liepsnos“, „liežuviai“), aiškiai atsiriboję nuo sveikų audinių;
▶▶audinių tinimas, blizgesys;
▶▶karštis;
▶▶pažeidimo vietos veržimas, odos tempimas;
▶▶skausmingumas;
▶▶deginimas, perštėjimas ar niežėjimas;
▶▶retai susidaro pūslelės, pūslės, hemoragijos, erozijos ar nekrozė (priklauso nuo uždegimo
stiprumo);
▶▶būdingas skausmingas limfadenitas, gali būti limfangitas.
Ryškesni rožės požymiai dažniausiai trunka apie savaitę (7–14 d.), paskui ima silpnėti, pažeista
oda tamsėja, pleiskanoja. Pagal tai, kaip uždegimas vystosi, gali būti tik paraudimas (eritematozė),
atsirasti pūslių, vystytis hemoragijos ar nekrozė. Kai uždegimas apima gilesnius sluoksnius ir
poodį, liga vadinama celiulitu.
Rožė gali praeiti ir negydoma, tačiau linkusi kartotis. Rožės atkryčių pasitaiko gana dažnai –
daugiau kaip 40 % rože sirgusių pacientų. Svarbu laiku ir tinkamai šalinti rizikos veiksnius bei
naudoti profilaktikos priemones, kad liga nepasikartotų.
Rožės komplikacijos
▶▶Vietinės: audinių nekrozė, abscesai, giliųjų venų trombozė; rožei kartojantis – dramblialigė.
▶▶Bendrinės: septicemija, įvairių organų pūliniai, miokarditas, glomerulonefritas, meningitas,
toksikodermija (sukelta vaistų, pvz., gydant penicilinu).
Diagnostika
Specialūs diagnostikos metodai dažniausiai netaikomi, nes rožės klinikiniai požymiai labai
aiškūs. Prireikus atliekami tokie tyrimai:
▶▶kraujo tyrimai – randama leukocitozė, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvaus
baltymo ir antistreptolizino O kiekis;
▶▶pasėlis iš pūslių, pūlinių, opų dugno ar kraujo – išauga sukėlėjai;
▶▶histopatologija (retai atliekama odos biopsija) – aplink išsiplėtusias dermos kraujagysles
pasireiškia neutrofilų ir mononuklearų infiltratas;
▶▶ultragarsinis dvigubas skenavimas (įtariant tromboflebitą);
▶▶kompiuterinė tomograma ir magnetinis rezonansas.
Medikamentinis gydymas
Pastebėjęs rožės požymius, pacientas turėtų nedelsdamas kreiptis į gydytoją. Antibakterinių
preparatų skiriama atsižvelgiant į ligos sunkumo laipsnį, simptomų išraišką, gretutines ligas ir
ligonio jautrumą beta laktamų grupės vaistams. Svarbu, ar liga pirminė, ar tai ligos atkrytis.
Susirgusiems pirmą kartą pirmiausia pasirenkami penicilino grupės vaistai. Jei ligos forma
lengva, pacientas gydomas ambulatoriškai ir skiriama geriamųjų vaistų (pvz., oksacilino ar
amoksicilino tabletės) vidutiniškai 7–10 d. Jei ligos forma sunki, rožė pasireiškia veide, apima
akiduobes, jei pacientas serga CD ar yra nusilpęs imunitetas – pacientas gydomas stacionare
intraveniniais preparatais, dažniausiai penicilinu G, kurio švirkščiama po 1 mln. veikimo vienetų
(VV) 4 (arba 6) kartus į veną ar į raumenis 6–7 dienas. Alternatyvūs vaistai – I, II kartos
cefalosporinai (Cefazolinum, Cefalexinum ir kt.), kurie yra labai veiksmingi ir skiriami 2 k. per
dieną. Jeigu pacientas alergiškas penicilino grupės vaistui, dažniausiai skiriama makrolidų (pvz.,
eritromicino, klaritromicino, azitromicino) įprastomis dozėmis.
Profilaktiškai nuo ligos atkryčių skiriama ilgiau veikiančių antibakterinių preparatų (retarpeno
arba benzatino benzilpenicilino) ne trumpiau kaip 6 mėn., o kartais, atsižvelgiant į atkryčių
dažnį, net iki 2–3 metų. Suaugusiesiems skiriama 2,4 mln. VV injekcija giliai į raumenis kartą per 4 savaites.
Jeigu pacientą vargina stiprūs skausmai, febriliai karščiuoja, skiriama analgetikų ir antipiretikų.
Vietiškai geriausia nieko nevartoti, nes vietinių tepalų ir purškalų veiksmingumas gydant rožę
nėra įrodytas. Atsargiai reikia vartoti kortikosteroidus su kitais imunosupresiją skatinančiais
vaistais, nes gali vystytis septinės komplikacijos. Būtina gydyti lėtinius uždegimus, opas, pėdų grybelines ligas.
Labai svarbu šalinti edemą ir limfostazę po uždegimo. Limfos drenažą gerina speciali mankšta,
reguliariai taikoma išorinė kompresija (elastiniai tvarsčiai ar kojinės), aukščiau pakeltos kojos,
manualinis limfos drenažas (ne ūminiu periodu). Rekomenduojama gerti venų ir limfagyslių
tonusą didinančių preparatų – venotonikų (pvz., Cyclo3Fort ar Detralex), kurie vartojami, kol visiškai išnyksta edema.

Rožės profilaktika:

▶▶stiprinti imuninę sistemą;
▶▶vengti mikrotraumų, nuospaudų, tinkamai dezinfekuoti žaizdas;
▶▶gydyti odos grybelį, tarpupirščių iššutimą, avėti tinkamą avalynę;
▶▶tinkamai gydyti CD ir vengti ligos komplikacijų;
▶▶esant kojų venų nepakankamumui – nešioti kompresines kojines, gerti venų ir limfagyslių tonusą didinančių preparatų, atlikti fizioterapijos procedūras limfos nutekėjimui gerinti.

Prof. M. Bylaitė-Bučinskienė