Somatoforminiai sutrikimai

Tai grupė sutrikimų, pasireiškiančių somatine simptomatika, kuriai, objektyviais duomenimis, nėra
pagrindo. Somatiniai simptomai verčia gydytoją daryti skirtumą tarp somatinės ir psichinės ligos, tačiau
šios ligos gali būti ir kartu. Somatoforminiai sutrikimai nėra mirtini, tačiau kai kurie pacientai mėgina žudytis. Be to, jie dažnai patiria nereikalingas invazines medicinos procedūras ar operacijas, taip sukeliamos jatrogeninės komplikacijos. Somatizacijos sindromas yra trečias pagal paplitimą iš visų psichikos sutrikimų ir sudaro 8,9 % populiacijos.
Somatoforminiai sutrikimai gali prasidėti vaikystėje, paauglystėje ar jauname brandžiame amžiuje. Jei somatizacinis sutrikimas atsirado vyresniame amžiuje, reikėtų pirmiausia atmesti somatinę patologiją ar endogeninę depresiją su somatiniu komponentu.
Santykis tarp moterų ir vyrų:
▶▶somatizacinis sutrikimas – 10:1;
▶▶somatoforminis skausmo sutrikimas – 2:1;
▶▶hipochondrinis sutrikimas – 1:1.
Priežastys
Nėra visiškai žinomos, tačiau šių sutrikimų pagrindą sudaro padidėjęs susirūpinimas dėl normalių
kūno pojūčių ir tendencinga jų interpretacija, dėl kurios pacientas tuos pojūčius supranta kaip somatinės
ligos simptomus. Kai kuriems pacientams padidėja autonominės nervų sistemos aktyvumas, dėl
to aktyvėja noradrenerginė sistema, savo ruožtu sukelianti tachikardiją, virškinamojo trakto peristaltikos
pagyvėjimą, skausmus dėl per didelės raumenų įtampos, taip pat įtampos galvos skausmus.
Somatizacinis sutrikimas. Būdingas požymis – daugybiniai somatinio pobūdžio skundai,
neturintys realaus pagrindo, t. y. atlikus kvalifikuotą medicininį ištyrimą neatskleidžiama jokia somatinė patologija.
Klinika
▶▶Sutrikimas paprastai prasideda iki 30 metų.
▶▶Daugybiniai ir nuolatiniai somatinio turinio skundai.
▶▶Skundimasis dėl skausmų tuo pat metu keliose vietose, pavyzdžiui, galvos, šono, nugaros, skrandžio ir galūnių.
▶▶Mažiausiai du nepagrįsti skundai dėl virškinamojo trakto, pavyzdžiui, pykinimas ir nevirškinimas.
▶▶Mažiausiai vienas seksualinio turinio skundas ir (ar) skundas dėl menstruacijų ciklo.
▶▶Mažiausiai vienas tariamai neurologinis skundas, pavyzdžiui, sutrikęs regėjimas, eisena, kalba ar judesiai.
Diagnostika. Paremta klinikiniu būklės vertinimu, atsižvelgiant į konkrečios asmenybės psichikos
bruožus bei ligos tėkmę.
Diferencinė diagnostika. Somatoforminiai sutrikimai turi būti skiriami nuo somatinių sutrikimų,
galinčių pasireikšti neapibrėžta, išplitusia simptomatika (smegenų kraujotakos sutrikimai, įvairios
kilmės encefalopatijos: hepatinė, dializinė, hipertenzinė, ureminė, Laimo liga, išsėtinė sklerozė ir kt.),
taip pat nuo kitų psichikos sutrikimų, į kurių sudėtį gali įeiti somatoforminiai sutrikimai (nuotaikos,
nerimo sutrikimai, įvairios psichozės, priklausomybės ligos ir kt.).
Gydymas.

Medikamentinis gydymas retai būna efektyvus, nebent atskleidžiamas kartu esantis kitas psichikos sutrikimas, toks kaip depresija, nerimas. Pastarųjų gydymas palengvina somatizacijos sutrikimo eigą.
Efektyvesnės nemedikamentinės priemonės – psichosocialinė pagalba, psichoterapija. Pacientas
gali nesutikti dėl individualios ar grupinės psichoterapijos, nes yra tikras, kad jo liga somatinės kilmės.
Psichosocialinė pagalba turėtų būti teikiama siekiant tęsti socialinį bei profesinį funkcionavimą
nepaisant somatinės simptomatikos.
Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas.

Nustatomas tuomet, kai somatinio pobūdžio
skundai neatitinka tipiškos somatizacinio sutrikimo klinikos. Pavyzdžiui, nusiskundimų pateikimas
nėra toks intensyvus ir dramatiškas, pačių nusiskundimų nėra tiek daug ar visiškai nėra su šia
patologija susijusių socialinio bei šeiminio funkcionavimo sutrikimų.
Hipochondrinis sutrikimas. Toks somatoforminis sutrikimas, kai somatiškai nepagrįsti skundai
byloja apie paciento įsitikinimą sergant kokia nors konkrečia liga. Pvz., skundai dėl krūties skausmo
pateikiami taip, kad atspindi pacientės baimę, jog ji serga krūties vėžiu, nors jokių objektyvių duomenų nėra.
Klinika
▶▶Nuolatinis galvojimas apie tariamai turimą sunkią somatinę ligą ir baimė.
▶▶Skundų pateikimo forma atitinka paciento supratimą apie konkrečią ligą.
▶▶Nuolatinis galvojimas, kad liga yra, nepaisant neigiamų tyrimų duomenų ir žodinio raminimo.
▶▶Baimė dėl ligos trunka mažiausiai 6 mėnesius.
Diagnostika ir diferencinė diagnostika. Tokios pat kaip ir somatizacinio sutrikimo atveju.
Gydymas. Šis sutrikimas gali būti nerimo ar depresijos požymis ir jų medikamentinis gydymas
reikšmingai sumažina hipochondrinius simptomus. Gydytojai turėtų atsakinėti į pacientų klausimus
ir taip mažinti baimę dėl galimos somatinės ligos. Grupinė psichoterapija suteikia socialinį
palaikymą ir mažina nerimą.
Somatoforminė autonominė (vegetacinė) disfunkcija.

Sutrikimas, dėl kurio pacientas taip pateikia
nusiskundimus, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausiai ar
visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinio susirgimo. Skiriami du nusiskundimų tipai:
pirmasis (dėl vegetacinės nervų sistemos sujaudinimo, pasireiškia širdies plakimu, prakaitavimu,
paraudimu, tremoru) ir antrasis (dėl nespecifinių, subjektyvių simptomų, tokių kaip deginimas,
sunkumas, įtampa arba pūtimo, tempimo pojūčiai).
Klinika
▶▶Ilgai trunkantys ir varginantys vegetacinės nervų sistemos sujaudinimo požymiai (širdies
plakimas, prakaitavimas, tremoras, paraudimas).
▶▶Papildomi subjektyvūs simptomai, susiję su atskiru organu ar sistema.
▶▶Susirūpinimas dėl galimo rimto, bet nespecifinio šio organo ar sistemos sutrikimo.
▶▶Nėra objektyvių šio organo ar sistemos sutrikimo požymių.
Diagnostika ir diferencinė diagnostika. Tokios pat kaip ir somatizacinio sutrikimo atveju.
Gydymas. Toks pat kaip ir somatizacinio sutrikimo atveju.


Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas.

Vyrauja skundai dėl skausmų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai.
Klinika
▶▶Kliniškai reikšmingas skausmas vienoje ar keliose anatominėse vietose.
▶▶Psichologiniai veiksniai (yra reikšmingas ryšys tarp jų ir skausmo pradžios, intensyvumo ir eigos).
▶▶Skausmas nėra išgalvotas ar dirbtinai sukeltas.
Diagnostika ir diferencinė diagnostika. Tokios pat kaip ir somatizacinio sutrikimo atveju.
Gydymas. Gydymas analgetikais neefektyvus ir šis požymis gali būti vienas iš diferencinės diagnostikos
kriterijų. Šiam sutrikimui gydyti gali būti efektyvūs tricikliai ar SSRI antidepresantai.
Taip pat gali būti efektyvios psichoterapinės priemonės – bihevioristinė psichoterapija bei hipnozė.

Kiti somatoforminiai sutrikimai.

Šiai kategorijai priklauso sutrikimai be vegetacinio komponento,
o skundai apsiriboja atskiromis kūno dalimis ar sistemomis. Jiems priklauso:
▶▶Globus hystericus (disfagiją sukeliantis kąsnio gerklėje jausmas) ir kitos disfagijos formos;
▶▶psichogeninė kreivakaklystė (torticollis) ir kitokie spazminiai judesiai;
▶▶psichogeninis niežulys (išskyrus specifinius odos pažeidimus – psichogeninę alopeciją, dermatitą, egzemą, urtikariją);
▶▶psichogeninė dismenorėja;
▶▶dantų griežimas.
Pagalba pacientams ūmių somatoforminių sutrikimų atvejais
Jeigu šie sutrikimai paūmėja, pacientas gali kreiptis į gydymo įstaigą skubos tvarka. Tokiu atveju rekomenduojama:
▶▶ištirti pacientą, kad būtų atmesta ūmi patologija, tokia kaip miokardo infarktas ar apendicitas;
▶▶skirti benzodiazepinų injekcijų ar oraliai;
▶▶vengti ilgalaikio benzodiazepinų skyrimo;
▶▶vengti skirti narkotinių analgetikų;
▶▶vengti invazinių diagnostinių procedūrų ir chirurginės intervencijos.
Bet kuris intensyviai pasireiškiantis somatoforminis sutrikimas gali būti paciento ir jo artimųjų
interpretuotas kaip ūmi ir galbūt katastrofiška somatinė būklė. Gydytojas turi skubiai ir profesionaliai
atmesti galimas urgentines būkles, o paskui nuraminti paciento artimuosius paaiškindamas
šių sutrikimų esmę. Pacientui reikėtų rekomenduoti psichiatro konsultaciją, kurią galima pagrįsti
tuo, jog sutrikimo, dėl kurio jis kreipėsi, somatinė priežastis atmesta, tačiau panašias būkles gali sukelti stresas.
Pagalba pirminėje grandyje
Glaudus paciento ir šeimos gydytojo ryšys gali gerokai palengvinti ilgai trunkantį gydymą.
▶▶Švietimas gali padėti pacientui suprasti, kad somatiniai simptomai sustiprėja nuo nerimo ar kitų emocijų.
▶▶Gydytojas turėtų paaiškinti pacientui, kad somatiniai simptomai nesusiję su grėsmingomis gyvybei būklėmis, ir nustatyti reguliarių vizitų planą.
▶▶Pacientą taip pat reikėtų informuoti apie savaiminio pasveikimo galimybę, nes tokie atvejai gana dažni.
▶▶Reguliarūs neinvaziniai būklės vertinimai mažina nerimą ir slopina elgesį, kuriuo siekiama gydymo.
▶▶Reikia skatinti pacientą gyventi aktyvų gyvenimą. Tai mažina simptomų įtaką paciento gyvenimo kokybei ir kasdienei veiklai.
▶▶Šeimos nariai turėtų būti dėmesingi paciento skundams.

Med. dr. A. Deksnytė