Užmaršumas

Užmaršumas ir atminties sutrikimai – dažni skundai, ypač vyresnio amžiaus asmenų. Dažnai šiuo simptomu skundžiasi pacientų šeimos nariai. Amžiniai atminties sutrikimai (AAS) – tai epizodinės atminties sutrikimai, pasitaikantys vyresnio amžiaus asmenims ir nesusiję su demencija. Amžiniai pažintinių funkcijų sutrikimai (APFS) – tai neseniai aprašyti sutrikimai, sunkesni už AAS. Sergančiųjų APFS pažintinės funkcijos sutrikusios labiau nei normalių bendraamžių. Laipsniškas atminties praradimas, viena vertus, sveikiems vyresnio amžiaus asmenims yra toks dažnas, kad anksčiau šis sutrikimas buvo vadinamas gerybiniu senatviniu užmaršumu. Nepaisant to, pacientai paprastai yra susirūpinę, kad tai gali būti ankstyvas Alzheimerio ligos (AL) požymis. Dažniausios užmaršumo priežastys – tai AAS, APFS, depresija, alkoholio, narkotikų vartojimas, vaistų vartojimas (ypač psichotropinių) ir Parkinsono liga. Užmaršumą taip pat gali sukelti demencija, ypač AL, frontotemporalinė ir Lewy kūnelių demencija. Jeigu pacientas skundžiasi užmaršumu, ypač jei jis atrodo nepatikimas informacijos šaltinis, labai svarbu apklausti patikimesnį asmenį, draugą ar sutuoktinį, kuris galėtų nupasakoti paciento užmaršumo detales. Nors atminties ir dėmesio koncentravimo praradimas gali turėti daugiau funkcinių, nei organinių priežasčių, gydytojui nereikėtų pripažinti vienų ar kitų be tinkamo įvertinimo. Šis įvertinimas turi apimti išsamią anamnezę, klinikinį tyrimą ir ypač psichinės būklės vertinimą. 

Pacientų pobūdis

Jeigu paaugliai ar jauni žmonės skundžiasi užmaršumu, atminties sutrikimais ar dėmesio koncentracijos stoka, labiausiai tikėtinos priežastys yra stiprus nerimas, depresija ir alkoholio arba narkotikų vartojimas. Vidutinio amžiaus asmenims, kurie neserga depresija, staiga atsiradęs užmaršumas rodo galimą organinę priežastį, pvz., alkoholio ar narkotikų vartojimas, psichotropinių vaistų vartojimas, smegenų navikas ar demencijos pradžia. Sveikiems vyresniems nei 50 metų asmenims laipsniškus atminties sutrikimus greičiausiai sukelia AAS, ir tai pasireiškia problemomis kasdieninėje veikloje, pavyzdžiui, objektų supainiojimu, žmonių vardų užmiršimu, pirkinių ar darbų, kuriuos reikia atlikti, užmiršimu. Šioje amžiaus grupėje staigus atminties praradimas labiau susijęs su sunkiomis ligomis, tarp jų insultu (smegenų kraujagyslių infarktu), kraujavimu į smegenis ir smegenų pažeidimais (pvz., navikai, normalaus galvospūdžio hidrocefalija). AL dažnai turi šeiminį pobūdį. Pasikartojančios galvos traumos (pvz., boksininkų) gali lemti atminties netekimą. Jeigu pacientas vartojo alkoholį ar narkotikus, ar gydėsi psichotropiniais vaistais, ypač raminamaisiais ir migdomaisiais, tai gali lemti sutrikusią atmintį ir koncentraciją. 

Simptomų pobūdis

Ypač svarbu paminėti, ar atminties sutrikimų pradžia buvo staigi, ar laipsniška. Staigi pradžia gali rodyti psichotropinių vaistų vartojimą (pvz., benzodiazepinų, migdomųjų), gedėjimo procesą, insultą ar galvos traumą. Laipsniška pradžia (rečiau staigi pradžia) rodo galimą depresiją, progresuojančią demenciją, AL, Parkinsono ligą ar sunkėjančią kitą ligą (pvz., širdies, plaučių, inkstų ar kepenų). Koncentracijos praradimas, kuris kartais painiojamas su atminties sutrikimais, yra vienas iš pagrindinių depresijos simptomų. 

Susiję simptomai

Liūdesio jausmas, sutrikusi dėmesio koncentracija, anhedonija (nesugebėjimas jausti pasitenkinimą, malonumą), nemiga ir sumažėjęs libido rodo, kad užmaršumą galėjo sukelti depresija, nors kitos sunkios psichiatrinės ligos taip pat sukelia atminties sutrikimų. Stiprūs galvos skausmai, dažnai sustiprėjantys kosint ir kartais susiję su vėmimu, rodo galimą galvos smegenų naviką. Tremoras ramybėje, bradikinezija, sukaustyta eisena ir mimikos praradimas rodo, kad atminties praradimą galėjo sukelti Parkinsono liga. Progresuojantis pažintinių funkcijų ir įgūdžių nykimas rodo demenciją, pavyzdžiui, AL arba kraujagyslinę. Jeigu pacientui yra infekcijos, meningito ar uždegiminės smegenų ligos požymių, staigų atminties praradimą galėjo sukelti virusinė, bakterinė ar grybinė infekcija, ypač pacientams su įgytu imunodeficito sindromu (AIDS). 

Veiksniai, sukeliantys ir sunkinantys simptomus

Depresija yra turbūt dažniausia užmaršumo ir sutrikusios dėmesio koncentracijos priežastis. Depresija gali užeiti spontaniškai arba ją gali sukelti netektis ar kitas didesnis praradimas. Infekcinės, uždegiminės ir navikinės smegenų ligos taip pat gali sukelti atminties praradimus. Vienintelis galvos traumos epizodas, po kurio sąmonės praradimas truko ilgiau nei 1 valandą, gali sukelti staigų atminties praradimą. Alkoholio, narkotikų ir psichotropinių vaistų, ypač migdomųjų ir benzodiazepinų, vartojimas taip pat gali sukelti atminties praradimą. Kartais benzodiazepinų paskyrimas gedėjimo proceso simptomams palengvinti gali sukelti tebesitęsiantį užmaršumą po to, kai normalus gedėjimo procesas praeina. Daugybiniai smegenų insultai, pvz., kraujagyslinės demencijos atveju, gali pasireikšti progresuojančiu atminties praradimu, kaip ir kitos demencijos, kaip AL ir Parknisono ligos. 

Veiksniai, lengvinantys simptomus

Dažniausiai paprastas gydytojo paaiškinimas, kad simptomai nereiškia sunkios luošinančios ligos, pvz., AL ar Parkinsono liga, padeda nuraminti pacientą, net jei nedidelis užmaršumas ir išlieka. Kitiems pacientams padeda paprastos priminimo priemonės, pvz., darbų, kuriuos reikia atlikti, sąrašas ir kiti metodai, padedantys sumažinti užmaršumo padarinius, ypač pacientams su AAS. Depresijos gydymas antidepresantais paprastai sumažina užmaršumą ir dėmesio koncentracijos sutrikimus. Panašiai gali padėti ir vaistų, sukėlusių atminties ar koncentracijos sutrikimus, vartojimo nutraukimas. 

Klinikinio tyrimo radiniai

Rinkdamas anamnezę ir atlikdamas klinikinį tyrimą, gydytojas turi atsargiai stebėti bendrą paciento išvaizdą ir elgesį, atkreipdamas ypatingą dėmesį į prislėgtas nuotaikas ir nenormalų elgesį. Be to, paciento reikia atsargiai paklausti apie nuotaikas, nuotaikų svyravimus per parą, suicidines mintis, miego sutrikimus, svorio netekimą, sumažėjusį libido, anoreksiją ir žemą savęs vertinimą. Klinikinis tyrimas turi apimti psichinės būklės vertinimą. Atmintį ir dėmesio koncentraciją galima įvertinti pagal paciento pažintines funkcijas. Gydytojas paprašo paciento daug kartų atimti po 7 iš 100, prisiminti tam tikrą skaičių eilę ir išvardinti metų mėnesius atvirkštine tvarka. Trumpalaikę atmintį galima įvertinti po 5 minučių paprašius paciento pakartoti adresą. Standartiniai atminties, orientacijos ir dėmesio koncentracijos testai – tai Wechslerio skalė ir Greshamo Wardo klausimynas. Gydytojas taip pat turi atkreipti dėmesį į galimus progresuojančių sunkių ligų požymius, pavyzdžiui, inkstų, širdies, plaučių ar kepenų. 

Diagnostiniai tyrimai

Šie tyrimai turi apimti standartinius testus, padedančius įvertinti psichinę būklę ir atmintį. Tam tikri psichologiniai testai, pavyzdžiui, minimalus psichologinės būklės įvertinimo testas (MiniMental State) ir Kendricko pažintinių funkcijų testas vyresnio amžiaus asmenims padeda atskirti demenciją nuo funkcinių ligų, ypač depresijos. Kompiuterinės tomografijos tyrimuose sergantiesiems AL gali būti matomas skilvelių ir smegenų vagų išplatėjimas, tačiau 20 proc. sveikų vyresnio amžiaus asmenų taip pat gali būti stebimi šie požymiai. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai dažnai padeda anksti atskirti pacientus su AL ir kraujagysline demencija nuo asmenų su AAS. Taip pat gali reikėti serumo elektrolitų, skydliaukės funkcijos, vitamino B12 ir folatų tyrimų. Ankstyvose atminties sutrikimų stadijose gali būti neįmanoma atskirti pacientų su ankstyva AL nuo AAS. Tokiu atveju teisingą diagnozę labiausiai padeda nustatyti pakartotiniai paciento apsilankymai. 

Retesnės diagnozės

Korsakoffo sindromas, Herpes simplex encefalitas, normalaus galvospūdžio hidrocefalija ir kraujagyslinė demencija gali sukelti nedidelių ar sunkių atminties sutrikimų.