Vaikų pilvo skausmas

Kadangi   lėtinis   pilvo   skausmas   retai   pasitaiko   vaikams,   didžiausias   dėmesys šiame skyriuje bus kreipiamas į ūmius ir pasikartojančius pilvo skausmus. Pilvo skausmo priežasčių yra daug, todėl reikia surinkti išsamią anamnezę ir atlikti labai   kruopštų   klinikinį   tyrimą.   Gali   reikėti   ir   kelių   tam   tikrų   laboratorinių tyrimų. Tiksli diagnozė yra būtina, nes pilvo skausmu gali pasireikšti neatidėliotinos chirurginės operacijos reikalaujanti būklė; tokius atvejus reikia atpažinti nedelsiant. Kai įtariama chirurginė liga, pacientą reikia hospitalizuoti, kad būtų galima atlikti pakartotinius laboratorinius tyrimus ir kliniškai ištirti pilvą. Gastroenteritas – dažniausia vaikų pilvo ūmaus skausmo priežastis, o apendicitas – antroji pagal dažnumą priežastis. Vidurių užkietėjimas, kita dažna pilvo skausmų priežastis, gali būti ūmus, bet dažniau būna pakartotinis. Kitos dažnos nechirurginės ūmių pilvo skausmų priežastys – tai pasaito limfmazgių uždegimas,    nespecifinis   pilvo  skausmas     (NPS),    šlapimo   takų   infekcija,  pjautuvinė anemija, apsinuodijimas ir diabetas. Pasikartojantis pilvo skausmas apibūdinamas kaip trys atskiri pilvo skausmo epizodai, įvykę per 3 ar daugiau mėnesių. Jis gana dažnas vaikams, vyresniems nei 5 metai, ir dažnai turi psichosomatinį pagrindą. Dažniausios   chirurginės   ūmaus   pilvo   skausmo   priežastys   yra  apendicitas, išvaržos įstrigimas ir žarnos įsimovimas. 

Pacientai

Pilvo   skausmo   pasireiškimas   ir   priežastys   skiriasi   priklausomai   nuo   amžiaus. Skiriamos   trys   amžiaus   grupės:   1)   jaunesni,   nei   5   metų   vaikai;   2)   5–12   metų vaikai ir 3) paaugliai (2–2 lentelė). Jeigu sveikas ir gerai besimaitinantis kūdikis verkia   ilgiau   nei   3   valandas   per   dieną,   3   dienas   per   savaitę   ir   daugiau   kaip   3 savaites,   galima    priežastis   –  kūdikių    kolika.  Pilvo   skausmo     priežastį  labai mažiems vaikams nustatyti sunku, jei tik nėra pilvo skausmingumo, apsauginių pilvo sienelės reakcijų, kūdikių raičiojimosi ar vėmimo. Išskyrus kūdikių koliką, jei jaunesni nei 3 metų vaikai skundžiasi pilvo skausmu, šio skausmo priežastis       dažniausiai            organinė.          Klinikinis         tyrimas         ypač      svarbus        šioje     amžiaus grupėje. Kai žarnų obstrukcijos simptomai randami kūdikiams (dažniausias 6 mėnesių kūdikių), galima diagnozė yra žarnos įsimovimas. Pagrindinis požymis, pvz., Meckelio divertikulas, randamas retai. Apendicitas nedažnas kūdikiams ir vaikams iki 5 metų, tačiau tai dažniausia pilvo skausmu pasireiškianti liga, reikalaujanti chirurginio gydymo, šioje amžiaus grupėje. Kadangi apie apendicito diagnozę pagalvojama retai, diagnostika dažnai yra vėlyva arba diagnozė išvis nenustatoma. Todėl dažna perforacija, ir neproporcingai didelis procentas mirčių dėl apendicito įvyksta vaikams iki 5 metų amžiaus. Apsinuodijimas, dažniausiai pasitaikantis 1–4 metų vaikams, – tai kita dažna pilvo skausmo priežastis. 5–12 metų amžiaus vaikams pasikartojantis pilvo skausmas, kuris gali būti ir psichosomatinės ir organinės kilmės, – tai didžiausia dilema gydytojui; dažniausiai jis atsiranda dėl psichologinių veiksnių. Vaikams, kuriems pasikartoja pilvo skausmai, dažnesni elgesio ir asmenybės sutrikimai. Šie pacientai linkę būti įsitempusiais perfekcionistais (visur siekiančiais tobulumo) ir dažnai yra nerimastingi.     Dažnas       turi   kolikos      ir  maitinimo         sutrikimų       anamnezę  kūdikystėje        ir patiria stresinių situacijų šeimoje ir mokykloje. Nepaaiškinami pasikartojančių pilvo skausmų epizodai užeina 10 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, bet organinė priežastis randama tik mažiau nei 10 proc. iš šių atvejų. Jeigu   paauglė   skundžiasi   pasikartojančiu   pilvo   skausmu,   reikėtų   pagalvoti apie dismenorėją (skausmingas mėnesines), endometriozę, uždegiminę dubens ligą (UDL), kiaušidžių cistas, geltonkūnio cistas ir Miulerio latako sutrikimus. Uždegiminė žarnų liga dažnai prasideda paauglystėje ir gali būti ūmaus ar pasikartojančio pilvo skausmo priežastis. Augimo atsilikimas paaugliams, jaučiantiems pilvo skausmus, gali būti svarbus simptomas, rodantis šią diagnozę, tokių simptomų   priežastis   gali   būti   ir gliuteninė   enteropatija   (celiakija).  Pjautuvinės anemijos krizės pasitaiko beveik tik juodaodžiams, tačiau kartkartėmis gali sirgti ir Viduržemio jūros šalių gyventojai. Ūminis apendicitas dažniausias 5–15 metų vaikams, dažniausiai stebimas amžiaus tarpsnyje nuo 10 iki 15 metų. 

Skausmo pobūdis

Vaikų pilvo skausmo pirmojo epizodo laikas gali padėti nustatyti psichologinį stresą kaip skausmo priežastį. Pavyzdžiui, pilvo skausmas, atsiradęs tuo laiku, kai vaikas turi problemų mokykloje, su bendraamžiais, gimsta sibsas, išsiskiria tėvai, šeima persikrausto ar vienas iš tėvų suserga ar tampa neįgalus, rodo galimą psichologinę priežastį. Funkcinis pilvo skausmas paprastai lokalizuojasi pilvo centre ir niekur neplinta, retai kada pažadina pacientą naktį iš miego. Šis skausmas retkarčiais susijęs su pasikartojančiu vėmimu ar viduriavimu, bet dažnai susijęs su jaučiamu silpnumu ir daugybiniais simptomais, ypač galvos ir galūnių skausmais.
Tyrėjas turi atkreipti dėmesį ne tik į skausmo stiprumą, trukmę ir lokalizaciją, bet ir į skausmo pradžios pobūdį: laipsnišką ar staigų. Laipsniškos pradžios spazminis skausmas dažnai rodo žarnų pažeidimą, pavyzdžiui, apendicitą, o staigios pradžios nuolatinis nespazminis skausmas rodo galimą vidaus organo užsisukimą, perforaciją ar žarnos įsimovimą. Klasikiniu atveju apendicito sukeliamas skausmas pasireiškia prieš vėmimą ir anoreksiją, prasideda laipsniškai kaip spazminis pakrūtinio ar pilvo srities apie bambą skausmas, pereinantis į nuolatinį skausmą dešiniajame apatiniame pilvo kvadrante (DVK). Mažiems vaikams šis skausmas gali būti nestiprus, nenuolatinis arba ir toks, ir toks. Dėl netipiško skausmo pasireiškimo, vaikams apendicitas dažnai nenustatomas, nes jų amžiuje – tai retai pasitaikanti liga.
Pasaito limfmazgių uždegimo sukeliamas skausmas dažnai panašus į apendicitą, nors vaiko su limfmazgių uždegimu būklė paprastai nėra tokia sunki kaip vaiko su apendicitu, ir jam nebūtinai yra anoreksija. Pasaito limfmazgių uždegimas paprastai atsiranda po virusinės ar bakterinės infekcijos. Su šia liga susijęs skausmas gali būti kolikos pobūdžio mažiems vaikams ir sunkus bei epizodinis vyresniems vaikams. Jeigu vaikas junta skausmą, klinikinio tyrimo metu pilvas skausmingas ir yra apsauginės pilvo sienos reakcijos, o jeigu neskauda – paprastai šių reakcijų taip pat nėra. Apendicito atveju yra apsauginės pilvo sienos reakcijos nepriklausomai nuo to, juntamas skausmas ar ne. Apsauginės reakcijos ir pilvo jautrumas – tai simptomai, dažniausiai susiję su chirurginėmis ligomis.
Difuzinis spazminis pilvo skausmas, kuris būna po viduriavimo ar kartu su viduriavimu, pykinimu ir vėmimu, rodo galimą gastroenteritą. Spazminis skausmas, atsirandantis dažniausia pavalgius, ypač, jei jį palengvina defekacija, dažnai
yra sukeltas vidurių užkietėjimo. Ši diagnozė gali būti paliekama tik po to, kai po klizmavimo išeina didelis kiekis išmatų ir skausmas palengvėja. Staigios pradžios stiprus, spazminis skausmas, verčiantis kūdikį rėkti ir riesti į viršų kojas, rodo galimą žarnos įsimovimą. Toks spazminis skausmas dažnai kartojasi kas 15–30 minučių, tarp priepuolių vaikas gali atrodyti normaliai, būti letargiškas ar miegoti.
Kai pilvo skausmas stiprus, kolikos pobūdžio ir plinta į kirkšnį ar šoną, reikėtų pagalvoti apie šlapimo takų akmenligę. Hematurija gali patvirtinti šią diagnozę. Hematurija gali būti ir tais atvejais, kai uždegimo apimta kirmėlinė atauga guli virš šlapimtakio. Pilvo skausmas, susijęs su skausmingumu perkutuojant ties šonkaulių – stuburo kampu, rodo galimą pielonefritą .
Kai pilvo skausmas yra beveik nuolatinis, lokalizuojasi pakrūtinyje ir sustiprėja pavalgius, reikia įtarti lėtinį gastritą, kurį sukelia Helicobacter pylori. Panašiai Helicobacter pylori infekcija turėtų būti įtariama ir vaikams su dvylikapirštės žarnos opomis ir pasikartojančiu pilvo skausmu. Diabetinės ketoacidozės sukeliamas pilvo skausmas dažnai yra generalizuotas, paprastai randama ketozė. Pjautuvinės anemijos krizės sukeltas pilvo skausmas yra stiprus ir dažniausiai susijęs su žarnų nepraeinamumu. Šią diagnozę reikia įtarti visiems juodaodžiams vaikams su stipriu pilvo skausmu. Kiekvienam juodaodžiui vaikui, kuriam įtariama apendicito diagnozė, prieš operaciją turi būti atliekamas pjautuvinių ląstelių testas. Kai apendicitas įtariamas pacientams su teigiamu pjautuvinių ląstelių testu, apendektomijos nereikėtų atlikti, kol nustatoma, kad pacientas tikrai neatsako į pjautuvinės anemijos krizės gydymą ar sepsio simptomai progresuoja. Pasikartojantis pilvo skausmas rodo galimas pjautuvinės anemijos, uždegiminės žarnų ligos, cistinės fibrozės ir vidurių užkietėjimo diagnozes. 

Skausmo lokalizacija

Gastroenterito sukeliamas skausmas yra blogai lokalizuotas, o dujų susikaupimo ar   vidurių    užkietėjimo      skausmas     paprastai     jaučiamas     DAK.     Manoma,      kad skausmo   DAK   mechanizmas   šiais   atvejais   yra   aklosios   žarnos   ištempimas   dėl dujų   susikaupimo.  Didėjantis   skausmas   DAK,   susijęs   su   Bliumbergo   simptomu šioje srityje – tai simptomai, daugiausia padedantys nustatyti apendicitą.   Po   šio   skausmo   DAK   gali   atsirasti   paralyžinis   žarnų   nepraeinamumas. Klasikiniai simptomai pastebimi, kai kirmėlinė atauga yra savo įprastinėje anatominėje   vietoje,   tačiau,   jei   uždegimo   apimtos   kirmėlinės   ataugos   lokalizacija yra netipinė, gali būti netipinė simptomatika. Labai svarbu gydytojui atlikti tiesiosios    žarnos    tyrimą,    nes   skausmą     dešiniajame      viršutiniame     kvadrate    gali sukelti retrocekalinis apendicitas. 

Susiję simptomai

Kruopštus   susijusių   simptomų   įvertinimas   dažnai   padeda   nustatyti   diagnozę. Žemiau nurodytos kai kurios bendrai taikomos taisyklės ūmių pilvo skausmų diferencinei diagnostikai.

  1. Kai   stiprus   viduriavimas   susijęs   su   pilvo   skausmu,   chirurginė   liga   pasitaiko retai.
  2. Kai pilvo pūtimas, ypač lydimas acidozės, susijęs su pilvo skausmu, tikėtina chirurginė liga.
  3. Kai   vėmimas   prasideda   prieš   pilvo   skausmą,   tai   rodo   galimą   nepilvinę priežastį;   kai   pilvo   skausmas     prasideda     anksčiau    už   vėmimą, tikėtina pilvinė skausmo priežastis.

Kai pilvo skausmas yra difuzinis, lydimas viduriavimo, pykinimo ir vėmimo, o tiriant klinikiškai nerandama jokių lokalių simptomų, tai rodo galimą gastroenteritą. Prieš tai buvusi viršutinių kvėpavimo takų infekcija (pvz., faringitas, tonzilitas, vidurinės ausies uždegimas), aukštas karščiavimas, pykinimas ar vėmimas ir geras apetitas rodo galimą pasaito limfmazgių uždegimą. Pilvo skausmas be jokių sisteminių požymių (pvz., karščiavimo, leukocitozės) ar tiriant klinikiškai be lokalių radinių, ypač, jei šis skausmas susijęs su stipriu stresu namie ar mokykloje, rodo galimą psichosomatinę priežastį . Kai kuriems vaikams su tokiais radiniais taip pat atsiranda pykinimas, prasideda vėmimas, galvos skausmai ir viduriavimas. Skausmas nelokalizuotas, pilvaplėvės dirginimo reiškinių nėra.

Poliurijos, polidipsijos, svorio netekimo anamnezė, taip pat šeimos narių diabeto anamnezė rodo, kad pilvo skausmą vaikui galėjo sukelti diabetinė ketoacidozė. Augimo atsilikimas, ypač paauglystės metu, – tai svarbus simptomas, rodantis galimą uždegiminę žarnų ligą ar gliuteninę enteropatiją (celiakiją).
Kiti apie galimas organines pasikartojančio pilvo skausmo priežastis įspėjantys simptomai – tai svorio netekimas, anemija, anoreksija, tuštinimosi pakitimai, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, karščiavimas, skausmas, palengvėjantis pavalgius, skausmas, sutrikdantis miegą ar normalų vaiko aktyvumą ir sunkios šeiminės ligos anamnezė. 

Veiksniai, sukeliantys ar sunkinantys simptomus

Jeigu prieš pilvo skausmus vaikas sirgo virusine infekcija, galimas pasaito limfmazgių uždegimas. Jeigu valgymas sukelia spazminį pilvo apačios skausmą, tai rodo galimą vidurių užkietėjimą. Valgymas taip pat gali sustiprinti pakrūtinio skausmą, kurį sukelia gastritas dėl Helicobacter pylori virusinės infekcijos ar kai kurių vaistų vartojimo. 

Veiksniai, lengvinantys simptomus

Jeigu pasikartojantys pilvo skausmai susilpnėja po defekacijos, galimas vidurių užkietėjimas. Jeigu triptano preparatai sumažina pilvo skausmą, galima jo prie-
žastis yra pilvinė migrena. Jeigu skausmas sumažėja pavalgius ar nuo antacidų, galima pepsinė opa. 

Klinikinio tyrimo radiniai

Jones (1979) ir Gryszkiewicz su Huseby (1980) pateikia puikias specialių metodų, naudingų klinikiniam pilvo tyrimui pediatrijoje, apžvalgas. Klinikinį tyrimą turėtų sudaryti bendra vaiko apžiūra ir pilvo apžiūra dėl pilvo išsipūtimo, masių ar patologinių pulsacijų. Dažnai diagnostikai naudingi pakartotiniai to paties gydytojo atliekami klinikiniai tyrimai. Prieš apčiuopą ir perkutavimą pilvą reikia auskultuoti. Difuzinė ir generalizuota suaktyvėjusi peristaltika rodo gastroente- ritą, o aukšto tembro peristaltinės bangos, susijusios su spazminiais skausmais, rodo obstrukcinį procesą.
Pacientams su apendicitu yra jautri vieta virš uždegimo apimtos kirmėlinės ataugos. Pilvaplėvės uždegimas, nustatomas 97 proc. vaikų su ūmiu apendicitu, paprastai sukelia pilvo sienelės apsaugines reakcijas ir skausmingumą kosint ar perkutuojant, ar šokinėjant (Bliumbergo simptomo nereikėtų bandyti, nes jis dažnai sukelia pernelyg stiprų skausmą). Kiti peritonito požymiai – tai paviršinis kvėpavimas, peristaltikos nebuvimas, neaukštas karštis, neproporcingai paspartėjęs pulsas ir leukocitozė (kurios gali nebūti per pirmąsias 24 valandas). Vaikas gali gulėti visiškai ramiai ar atsargiai judėti; dažnai guli ant šono, su pritraukta ir sulenkta per klubą dešine koja. Jeigu kirmėlinės ataugos padėtis retrocekalinė, vaikas gali šlubuoti ir gali būti randami teigiami juosmens ir užtvarinio raumenų simptomai, nors šiuos simptomus sunku sukelti labai mažiems vaikams. Žemiau išdėstyti ūminio apendicito požymiai tinka tik vaikams.

  1. Operacija turi būti atlikta per 24 valandas nuo simptomų pradžios; kitu atveju gali įvykti perforacija.
  2. Skausmas gali būti nestiprus ir nenuolatinis.
  3. Skausmo lokalizacija gali būti netipinė, jeigu kirmėlinė atauga nėra išsidėsčiusi dešinėje klubinėje srityje.

Ir pasaito limfmazgių uždegimas, ir nespecifinis pilvo skausmas gali būti panašūs į apendicitą. Gydytojui labai sunku atskirti pasaito limfmazgių uždegimą nuo apendicito, remiantis tik klinikiniu tyrimu. Pakartotinių klinikinių tyrimų ir pakartotinių laboratorinių tyrimų, atliktų ligoninėje, nauda yra
labai didelė, ypač kai diagnozė yra neaiški. Ankstyvose uždegiminio proceso stadijose dirginimas gali būti pakankamas, kad sukeltų difuzinį pilvo jautrumą, bet nepakankamas pilvaplėvės dirginimo reiškiniams sukelti. Tokiems pacien-
tams gali nebūti pilvo sienos apsauginių reakcijų ir Bliumbergo simptomo. Esant pasaito limfmazgių uždegimui, leukocitų kiekis kraujyje paprastai nėra padidėjęs, kūno temperatūra gali būti aukšta (netgi aukštesnė, nei ūminio apendicito atveju), o anamnezėje ar klinikinio tyrimo duomenimis galima patvirtinti buvusią virusinę ar bakterinę infekciją. Pasaito limfmazgių uždegimas taip pat gali vystytis po virusinio gastroenterito. Difuzinis, spazminis pilvo skausmas su pykinimu, vėmimu ir viduriavimu laipsniškai pereina į nuolatinį skausmą DAK.
Viename iš ilgalaikių, pacientų su pasikartojančiais pilvo skausmais, tyrimų paaiškėjo, kad organinės priežastys tokiais atvejais randamos tik 2 proc. pacientų; ši aplinkybė nėra padrąsinanti gydytojui, kuris įtaria galimą ankstyvą apendicitą. Jeigu paciento anamnezėje yra panašių skausmo epizodų ir šis epizodas susilpnėja per 24 valandas, yra tikėtina NPS diagnozė. Kol paaiškėja diagnozė, aktyvūs pakartotiniai klinikiniai tyrimai yra būtini. Besitęsiantis skausmas, tachikardija, anoreksija, viduriavimas, skausmas judant ir ypač Bliumbergo
simptomas įspėja gydytoją, kad skausmas nėra nespecifinis ir chirurginės operacijos galimybė turi būti rimtai apsvarstyta. Jeigu paciento kūno temperatūra, bendras kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis, bendras šlapimo tyrimas ir
išmatų tyrimas dėl slapto kraujo ir parazitų bei jų kiaušinių yra normalūs, labiausiai tikėtina diagnozė – pasikartojantis NPS. Gumbas kirkšnies srityje ar nenusileidusi sėklidė rodo galimą kirkšnies išvaržą. Kūdikiams su žarnos įsimovimu per tiesiąją žarną ar pilvo sieną gali būti čiuopiamas darinys. Jeigu žarnos įsimovimas yra klubinėje – aklosios žarnos (ileocekalinėje) srityje (dažniausia lokalizacija), darinys gali būti čiuopiamas dešiniajame viršutiniame kvadrate arba pakrūtinyje. Tiesiosios žarnos tyrimo metu, paprastai ant tyrėjo piršto, lieka kraujingų gleivių. Juodųjų serbentų drebučius primenančios išmatos, susidariusios iš patamsėjusio kraujo, – tai vėlyvas žarnų įsimovimo požymis. Bario klizma ne tik padeda nustatyti žarnos įsimovimą, bet gali ir padėti jį grąžinti atgal.
Išmatų masių čiuopimas storojoje žarnoje ir jautrumas pagal storosios žarnos eigą rodo, kad skausmą galėjo sukelti vidurių užkietėjimas. Per tiesiąją žarną gali būti čiuopiamos sukietėjusios išmatos. Diagnozė patvirtinama, jei po klizmavimo išeina didelis kiekis išmatų ir skausmas susilpnėja. Kartais apčiuopiami padidėję inkstai, tuomet galima pilvo skausmo priežastis yra hidronefrozė. Klinikinio tyrimo radiniai, skaudant pilvui dėl diabetinės ketoacidozės, – tai
Kussmaulio kvėpavimas; difuzinis pilvo skausmas; saldus, „vaisinis“ kvapas iš burnos. Kussmaulio kvėpavimas, o ne paviršinis (paprastai stebimas esant peritonitui) taip pat rodo diabetinę ketoacidoę. 

Diagnostiniai tyrimai

Daugelis indikacijų, atlikus diagnostinius tyrimus, jau buvo apžvelgtos. Diferencinei pilvo skausmų diagnostikai naudingi tyrimai: bendras kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis, pilvo rentgenogramos, ultragarsinis tyrimas, kompiuterinės tomografijos tyrimas, slapto kraujo išmatose tyrimas, bendras šlapimo tyrimas ir šlapimo pasėlis dėl jautrumo antibiotikams. Prieš pilvo operaciją kiekvienam vaikui turėtų būti atliekamas gliukozės koncentracijos kraujyje ir bendras šlapimo tyrimas. Visiems juodaodžiams reikėtų atlikti pjautuvinės anemijos testą. Jeigu skausmas ūmus, gali reikėti dažnų pakartotinių tyrimų. Jeigu pilvo skausmai pasikartojantys, laboratorinius tyrimus taip pat reikia kartoti, bet rečiau. Jeigu pasikartojantis pilvo skausmas yra pagrindinis simptomas, nėra jokių papildomų simptomų, rodančių galimą organinę priežastį ir anamnezė bei klinikinis tyrimas be radinių, turėtų būti atliekami tik paprasti diagnostiniai tyrimai. Tam tikrais atvejais gali būti naudingos rentgenogramos su bario kontrastu, cholecistografija, ultragarsinis tyrimas, intraveninė pielografija, endoskopija, proktoskopija ir plonosios žarnos biopsija.
Nors sonografinis tyrimas dažnai yra pradinis tyrimas vaikams, šiuo metu vis dažniau pilvo skausmams tirti naudojamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Laparoskopija buvo naudinga tais pasikartojančio pilvo skausmo atvejais, kai diagnozė nepaaiškėjo, nepaisant daugelio pakartotinių tyrimų. 

Retesnės diagnozės

Įgimta žarnų obstrukcija, Hiršprungo liga, dvylikapirštės žarnos atrezija, plonosios žarnos mazgas ir nekrotizuojantis enterokolitas gali būti naujagimiams.
Visais šiais atvejais paprastai būna išsipūtęs pilvas, ligonis atsisako valgyti ir vemia. Dažnai diagnozę padeda nustatyti rentgenogramos. Naujagimiai su Hiršprungo liga neišskiria mekonijaus. Daugeliui naujagimių su dvylikapirštės žarnos atrezija ar plonosios žarnos mazgu gali būti skrandžio peristaltika.
Ūmaus apatinės pilvo dalies skausmo mergaitėms atvejais, reikėtų pagalvoti apie užsisukusią kiaušidės cistą. Paprastai galima čiuopti darinį, tačiau išsamų tiesiosios žarnos tyrimą, jeigu pacientui nėra taikoma bendra nejautra, atlikti sunku. Kiaušidės cistą gali padėti aptikti ultragarsinis tyrimas. Ovuliaciniai
skausmai anamnezėje taip pat rodo, kad skausmo priežastis gali būti kiaušidės cista. Vyresnėms mergaitėms reikia įtarti salpingitą ir uždegiminę dubens ligą, kai karščiuojama skaudant apatinei pilvo daliai. Karštis tokiais atvejais paprastai aukštesnis, nei esant apendicitui, o iš makšties skiriasi išskyros. Jeigu Gramo būdu nudažytose makšties išskyrose randami gonokokai, diagnozė aiški.

Visišką ar nevisišką žarnų obstrukciją dėl sąaugų, kaip galimą pilvo skausmo priežastį, reikėtų įtarti visiems pacientams su pilvo randais. Šis skausmas papras-
tai yra spazminis ir dažniausiai vemiama su tulžimi. Klinikinio tyrimo metu matomas pilvo išsipūtimas, o rentgenografiškai ir kartais klinikinio tyrimo metu
– išsipūtusios žarnų kilpos. Ankstyvose stadijose girdimi aukšto tembro, skambūs, banguojantys žarnyno garsai. Jeigu obstrukcija tęsiasi, peristaltikos garsai žemėja ir retėja.

Pepsinis išopėjimas ir kartais perforacija gali išsivystyti vaikams po sunkaus streso, kaip sunki fizinė trauma (pvz., nudegimai, sunkios galvos traumos). Deja, diagnozė dažnai būna vėlyva dėl kartu esančios patologijos sunkumo. Pepsinį išopėjimą ir perforaciją reikėtų įtarti, kai vaikai su pilvo simptomais yra patyrę didelį stresą. Vertikalioje padėtyje ar kniūbsčiomis atliktose rentgenogramose gali būti matomas oras pilvaplėvės ertmėje.

Tulžies pūslės ir latakų akmenligė vaikams pasitaiko retai, dažniausiai – sergantiems hemolizine anemija. Pilvo skausmai gali būti pirmieji simptomai
vaikams, sergantiems apatinių skilčių pneumonija. Migrena sergantys vaikai taip pat gali skųstis pilvo skausmais.
Laktozės netoleravimas gali sukelti pasikartojantį pilvo skausmą vaikams ir turėtų būti įtariamas, jei skausmo pradžia sutampa su laktozės pavartojimu.
Prieš atliekant invazines procedūras ar pripažįstant psichogeninę skausmo kilmę, reikėtų pabandyti laktozę ribojančią dietą. Pasikartojantis pilvo skausmas, kartais susijęs su pykinimu, bet be galvos skausmo, gali būti dėl pilvinės migrenos. Dėl bukos, nepenetruojančios (nekiaurinės) pilvo traumos gali įvykti blužnies, kepenų, žarnų ar inkstų plyšimas, sukeliantis pilvo skausmus. Krono ligą reikėtų įtarti paaugliams, besiskundžiantiems pilvo skausmais, kuriuos lydi
svorio netekimas, anemija, kraujavimas iš teisiosios žarnos, viduriavimas ir gleivių išsiskyrimas iš tiesiosios žarnos.

Ūmų pankreatitą, nors jis ir retas vaikams, gali sukelti trauma, virusinė infekcija (ypač tymai), ilgalaikis gydymas steroidais ar bendro tulžies latako užkimšimas akmeniu ar užburkimas dėl uždegiminio proceso. Šia liga sergančius ligonius paprastai labai pykina; jie vemia; pakyla neaukštas karštis; ir stipriai, nuolatos skauda viršutinę pilvo dalį, o skausmas plinta į nugarą.
Kartais pilvo skausmą sukelia alergija maistui ar vaistams. Apsinuodijimą švinu reikėtų įtarti, jei vaikui yra difuzinio pilvo skausmo paroksizmai, besikaitaliojantys su vidurių užkietėjimu. Iš paciento ar jo tėvų surinktoje anamnezėje picos simptomo gali būti arba nebūti.
Šlapimo takų infekcija, akmenligė ir šlapimtakio dubeninės jungties obstrukcija gali sukelti pilvo skausmą. Vaikams su šlapimtakio dubeninės jungties obstrukcija dažnai būna pasikartojantis vienpusis skausmas, kuris dažnai užeina naktį, gausiai pavartojus skysčių.
Kitos retesnės priežastys – tai apsinuodijimas švinu (difuzinis, spazminis pilvo skausmas, lydimas anemijos), paveldima angioedema (šeiminė paroksizminio dusulio, odos ištinimo ir pilvo skausmų priepuolių anamnezė).