Veido skausmas

Kadangi gydytojai paprastai gali atskirti galvos skausmą nuo veido skausmo, galvos skausmo diferencinė diagnostika pateikta šiame skyriuje. Paprastai prieš kreipdamiesi į gydytoją dėl veido skausmo pacientai jau būna kelis kartus apsilankę pas stomatologą. Tai rodo tokio skausmo diagnozavimo sunkumus. Dažnos veido skausmo priežastys – tai vietinių struktūrų ligos, pvz., dantų ligos, akių ligos (glaukoma), nosies ir prienosinių ančių ligos (sinusitas) ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) disfunkcija; kraujagyslinis skausmas, pvz., migrena ir smilkininis arteriitas; neurologinis skausmas, pvz., trišakio nervo ar pleištakaulinio gomurio nervo neuralgija; persiduodantis, antrinis skausmas, retais atvejais dėl krūtinės anginos ir retkarčiais dėl raumenų įsitempimo galvos skausmų; ir psichogeninis skausmas, pvz., atipinis veido skausmas, taip pat sergant isterija ir depresija. Kitas veido skausmų klasifikacijos būdas remiasi komponentais: neuropatinis, raumenų ir fascijų, migreninis ir supraspinalinių raumenų. Kadangi skausmas yra simptomas ir negali būti apžiūrimas ir išmatuojamas, jo vertinimas ir diagnostika priklauso nuo paciento apibūdinimų; todėl anamnezės detalės, apie kurias išklausia gydytojas, yra svarbios. Paciento reakcija į skausmą gali būti matoma ir nurodyti skausmo stiprumą. Esant lėtiniam skausmui, pradinių simptomų pagrindas gali būti psichologinis, tuo dar labiau sukomplikuojant diagnostinį procesą. Depresijos, nerimo kankinami ar neurotiški asmenys pagalbos dėl organinių veido skausmo priežasčių ieško dažniau nei kiti. Be to, lėtiniai ir pasikartojantys veido skausmai patys gali sukelti depresiją ir nerimą. 

Pacientų pobūdis

Trišakio nervo neuralgija dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų asmenims. Jeigu veido skausmu skundžiasi jaunesnis asmuo (jaunesnis nei 40 metų), trišakio nervo neuralgija mažiau tikėtina, reikėtų pagalvoti apie kitas būkles, galinčias mėgdžioti tic douloureux. Šios būklės – tai išsėtinė sklerozė, klausos ir trišakio nervo neuroma, ypač jei skauda viršutinę veido dalį (kaktą ar akį) arba simptomai yra vienpusiai. Glaukoma dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims; ja serga 2 proc. vyresnių nei 40 metų. Ji dažnesnė toliaregiams, o ne trumparegiams. SAŽS disfunkcija dažnesnė per 40 metų amžiaus moterims, ypač jei joms trūksta dantų, nusidėvėjo galiniai dantys ar jos nešioja blogai pritaikytus dantų protezus, tačiau šis sutrikimas gali lydėti netaisyklingą sąkandį ar apatinio žandikaulio traumą bet kuriame amžiuje. Reumatoidiniu artritu sergantiesiems SAŽS pasitaiko dažniau. Atipiniu veido skausmu dažniausiai serga moterys nuo 30 iki 50 metų; 60 proc. šių pacientų turi panašaus skausmo šeiminę anamnezę. Šis skausmas dažniau pasitaiko asmenims, kuriuos veikė didelis stresas, vartojusiems narkotikus, menkai save vertinantiems asmenims su impotencija ar frigidiškumu, veikiamiems konfliktų santuokoje ar šeimoje, ir tiems, kurie jau anksčiau sirgo depresija ar nerimo sutrikimais. Tipinis pacientas – tai varganai atrodanti, išsekusi vidutinio amžiaus moteris, kuriai trūksta dantų. Ji gali sirgti ir kitomis psichiatrinėmis ligomis. Sinusito sukeliamas veido skausmas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau jis retesnis vaikams ir paaugliams. 

Simptomų pobūdis

Mnemonikos priemonė PQRST padeda skausmingų būklių diagnostikoje. „P“ – tai pabloginančios ar palengvinančios aplinkybės; „Q“ – skausmo kokybinės savybės (aštrus ar duriantis, deginantis ar graužiantis, maudžiantis, įkyrus ar tvinkčiojantis); „R“ – skausmo plitimas (radiation); „S“ – stiprumas (skalėje nuo 1 iki 10 ar lyginant su anksčiau buvusiais skausmais); ir „T“ – tai trukmė, t. y. pradžios laikas, dažnis, sezoniškumas, paros svyravimai, naktinis. Danties skausmas dažnai yra stiprus, tvinkčiojantis ir blogai lokalizuotas. Nepakeliamas, pjaunantis, duriantis, paroksizminis skausmas būdingas trišakio, pleištakaulinio gomurio ar liežuvinio ryklės nervų neuralgijoms. Glaukomos skausmas apibūdinamas kaip bukas ir jaučiamas kaktoje. Tačiau ūminio uždaro kampo glaukomos priepuolio skausmas gali būti stiprus ir staigios pradžios. Raumenų ir fascijų skausmai yra gilūs, nuolatiniai, buki ir maudžiantys. Skausmus nedažnai jaučia lėtiniu ar poūmiu sinusitu sergantys asmenys; paprastai skausmai būna ūminio sinusito atvejais, kuris gali prisidėti sergant poūmiu sinusitu. Sinusito skausmas yra bukas ir nuolatinis; kartais jis gali būti tvinkčiojantis. Skausmas paprastai jaučiamas virš pakenkto ančio arba už akiduobės. Vis dėlto sergant pleištinio ančio sinusitu, skausmas gali būti jaučiamas viršugalvyje ir plisti į kaklą ir akiduobę. Sinusito skausmas paprastai būna vienpusis, bet gali būti ir abipusis. Neuralginiai skausmai paprastai prasideda staiga. Įprastinis priepuolis susideda iš dviejų trijų duriančio skausmo epizodų per 1 minutę. Bėgant laikui, skausmas gali dažnėti, gali įvykti keli priepuoliai per dieną ir spontaniškai praeiti per savaites ar mėnesius. Skausmas gali kartotis, bet paprastai yra paroksizminis ir staigus. Nors tikrasis skausmas gali trukti tik kelias sekundes, kai kuriems pacientams yra laipsniškas perėjimas nuo pjaunančio skausmo prie neapibrėžto maudimo ar deginimo. Trišakio nervo neuralgijos skausmas paprastai jaučiamas dieną, o liežuvinio ryklės – naktį. Bėgant laikui, trišakio nervo neuralgijos skausmai gali dažnėti ir priepuoliai gali kartotis vieną ar daugiau kartų kasdien. Šie skausmai retai pažadina pacientus iš miego. Glaukomos skausmus gali sukelti buvimas tamsoje. Šio skausmo pradžia laipsniška, nors uždaro kampo glaukomos priepuolis gali prasidėti staiga ir reikalauti neatidėliotinos pagalbos. Sinusito skausmo pradžia yra laipsniška, jis gali trukti dienas ir savaites, jei liga nėra tinkamai gydoma. Didžioji dalis veido skausmų, tarp jų ir trišakio nervo neuralgija, sinusitas, glaukoma ir SAŽS disfunkcija, yra vienpusiai; kartais visais išvardintais atvejais skausmas gali būti abipusis arba besikeičiantis. Trišakio nervo neuralgijos skausmas lokalizuojasi virš vienos iš trijų penktojo galvinio nervo atšakų. Paprastai jis yra vienpusis, tačiau 5–10 proc. pacientų gali būti abipusis. Šie abipusio skausmo priepuoliai dažnesni kai kuriose šeimose, taip pat moterims. Trišakio nervo neuralgija dažniausiai jaučiama palei antrąją (viršutinio žandikaulio) ar trečiąją (apatinio žandikaulio) nervo atšakas, retais atvejais – palei pirmąją (akinio nervo) atšaką. Daugelis pacientų jaučia paviršinį skausmą, o ne giliai galvoje, kaip kad dažnai būna esant pleištakaulinio gomurio nervinio mazgo neuralgijai. Neuralginio skausmo pjaunantis pobūdis, polinkis kartotis ir sąsaja su tam tikromis pradinėmis skausmą sukeliančiomis sritimis padeda atskirti šį skausmą nuo prienosinių ančių infekcijos, dantų abscesų ir glaukomos skausmų. Anatominis skausmo pasiskirstymas padeda atskirti neuralginį skausmą nuo atipinio veido skausmo, kuris nebūna susijęs su jokia galvinio ar kaklinio nervo inervacijos sritimi. Gali skaudėti visą vieną galvos pusę, taip pat veidą, kaklą ir gerklę. Poūmė glaukoma paprastai sukelia kaktos skausmus, o ūminės glaukomos skausmai jaučiami akyje ar iškart už jos ir plinta į galvą, ausis ar dantis. Sinusito skausmas atitinka pakenkto ančio vietą. Viršutinio žandikaulio sinusitu sergantys asmenys skundžiasi skausmu skruoste ir po akimi; kaktinio sinusito skausmas jaučiamas virš akių ir kaktoje; akytkaulio sinusito skausmas dažniausiai jaučiamas virš akiduobės, kartais gali plisti į viršugalvį. Retai kada pacientas serga tik pleištakaulio ir akytkaulio sinusitais; paprastai šie sinusitai susiję su kitų ančių uždegimais. SAŽS artrito ar disfunkcijos skausmas dažniausiai lokalizuojasi SAŽS srityje, nors taip pat gali plisti į ausį ar smilkinius, mėgdžiodamas galvos skausmus, atsirandančius dėl įtampos. Jeigu pacientas skundžiasi skausmu ausyje, o klinikinis ausų tyrimas yra normalus, gydytojas visuomet turi čiuopti virš SAŽS ir paklausti paciento apie kitus SAŽS disfunkcijos simptomus ir požymius, taip pat pagalvoti apie kitas antrinio ausies skausmo priežastis. SAŽS disfunkcijos skausmas gali plisti į dantis ar ausis.

Susiję simptomai

Esant stipriam trišakio nervo neuralgijos skausmui, veidas gali nevalingai įsitempti. Lėtinio skausmo sindromai sąlygoja nemigą, svorio netekimą, nerimą, depresiją ir retais atvejais savižudybę. Sinusitu sergantiesiems dažnai būna viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymių ar yra neseniai ja persirgę. Pacientai su atipiniu veido skausmu dažnai yra depresuoti ir emocionalūs, jų liga turi ryškų afektinį komponentą. Pacientams su klasteriniais galvos skausmais (Horton galvos skausmu, histamininiu galvos skausmu) dažnas tos pačios pusės ašarojimas ar sekretas iš nosies. Jei pacientas mato ratilus ar vaivorykštės spalvas aplink šviesos šaltinius, jam laikinai išnyksta rega ir jis jaučia skausmą akyje ar už jos, reikėtų įtarti glaukomą. Kartais šie pacientai taip pat skundžiasi pykinimu ir vėmimu, dėl to gali būti nustatoma klaidinga migrenos diagnozė. Su SAŽS disfunkcija susiję simptomai – tai žandikaulio traškėjimas, pokšėjimas, krepitacija, spengimas ausyse, galvos sukimasis (retai), skausmas ausyje, žandikaulio užstrigimas, griežimas dantimis, kaklo ir galvos skausmai. Pacientai gali sakyti, kad jiems sunku plačiai išsižioti, nes tai sukelia minėtus simptomus.  

Veiksniai, sukeliantys ir sunkinantys simptomus

Dantų skausmas gali sustiprėti valgant šaltą, karštą ar rūgštų maistą. Neuralginiai skausmai dažnai atsiranda palietus tam tikrus taškus arba veikiant ekstremalioms temperatūroms. Pleištakaulinio gomurio nervo neuralgiją gali sukelti sinusitas arba sekreto nutekėjimas iš nosiaryklės. Kosėjimas ir čiaudėjimas gali sustiprinti sinusito skausmą. Vertikali pozicija gali sustiprinti viršutinio žandikaulio sinusito skausmą, o horizontali – kaktinio sinusito. Tamsa ir vaistai, plečiantys vyzdį, dažnai sukelia glaukomos priepuolį. Griežimas dantimis ir platus išsižiojimas gali pabloginti SAŽS disfunkciją. Kramtymas, šaltis ir karštis gali sustiprinti dantų skausmą. Rūgštus maistas ir kramtymas gali sukelti skausmą dėl susidarančių seilių liaukų akmenų. Skausmas žandikaulyje, kuris atsiranda nuo fizinio krūvio, rodo galimą krūtinės anginą, ypač vyresnio amžiaus asmenims. 

Veiksniai, lengvinantys simptomus

Sinusito skausmai dažnai susilpnėja pakeitus tam tikras pozas; iš vienų prienosinių ančių sekretas lengviau nubėga, kai pacientas yra vertikalioje padėtyje, iš kitų – kai horizontalioje. Kadangi iš kaktinių ančių sekretas geriau nuteka pacientui esant vertikalioje padėtyje, kaktinio sinusito skausmas dažnai mažėja į vakarą. Tuo tarpu viršutinio žandikaulio sinusito skausmas mažėja atsigulus, nes iš šių ančių sekretas geriau nuteka horizontalioje padėtyje. Jeigu skausmą efektyviai sumažina karbamazepinas (Tegretol), tai rodo, kad jį sukėlė neuralgija. Fenitoinas taip pat mažina neuralginius skausmus, bet retai kada veiksmingas pacientams, sergantiems migrena. Atipiniu galvos skausmu besiskundžiantiems pacientams retai kada padeda kas nors, išskyrus psichoterapiją ir antidepresantus. SAŽS disfunkcijos skausmą kartais sumažina raminamieji, vaistai nuo uždegimo ir raumenų relaksantai. Priklausomai nuo priežasties, gali padėti dantų įtvarai arba netaisyklingo sąkandžio gydymas. Šios priemonės gali koreguoti SAŽS netaisyklingą padėtį, tačiau nepašalinti artritinių sąnario pakitimų, atsiradusių dėl artrito ar netaisyklingo sąkandžio. Todėl net ir intensyvus dantų gydymas ne visuomet visiškai pašalina SAŽS skausmus. 

Klinikinio tyrimo radiniai

Norėdamas nustatyti veido skausmo šaltinį, gydytojas turi išsamiai kliniškai ištirti akis, ausis, nosį, nosiaryklę, burną ir žiotis. Pacientų su tipiniu veido skausmu ir įvairiomis neuralgijomis klinikinis tyrimas paprastai yra normalus. Retais atvejais pacientams su trišakio nervo neuralgija gali būti nustatomi jautrumo sutrikimai pažeistose srityse ir vyzdžių netolygumas. Jeigu trišakio nervo neuralgija yra netipiška, abipusė ar ja serga asmuo iki 50 metų amžiaus, klinikinio tyrimo metu reikėtų paieškoti pamatinės arterijos aneurizmos, išsėtinės sklerozės ar smegenėlių funkcijų sutrikimų. Pacientui su ilgalaike nediagnozuota neuralgija gali trūkti kelių ar visų dantų; dantys ištraukiami tikintis, kad dantų patologijos sukeltas skausmas sumažės. Esant glaukomai, būna padidėjęs akispūdis, kuris nustatomas matuojant tonometrijos būdu, išsiplėtęs vyzdys ir paraudusios akių junginės. Ankstyvosiose paprastosios glaukomos stadijose pacientas paprastai nejaučia skausmo, regėjimo sutrikimų, šviesos ratilų ar regėjimo lauko sumažėjimo. Poūme glaukoma sergantiems pacientams gali laikinai sutrikti regėjimas ir matytis šviesos ratilai ar vaivorykštės spalvos aplink šviesas. Ūminė glaukoma sergančių pacientų akių junginės gali būti labai paraudusios; todėl ūminė glaukoma yra diferencinės diagnostikos dalis, diferencijuojant pacientus su „raudonomis akimis“. Kiti klinikinio tyrimo radiniai – tai patinę vokai, drumsta ragena, sumažėjęs ragenos jautrumas, patinusi, pakitusios spalvos rainelė ir šiek tiek padidėjęs ar kartais vertikaliai ovalios formos vyzdys. Akispūdis yra padidėjęs, o akis kieta čiuopiant ir jautri švelniai apčiuopai. Ūminę glaukomą reikia diferencijuoti nuo rainelės uždegimo (irito, kuris gali būti skausmingas) ir konjunktyvito pagal ragenos ir vyzdžio išvaizdą. Esant rainelės uždegimui ar konjunktyvitui, ragena yra skaidri ir jautri (13–1 lentelė). Konjunktyvito atveju vyzdys yra judrus, jo dydis gali keistis, o rainelės uždegimo atveju – mažas ir fiksuoto dydžio. Ir konjunktyvito, ir rainelės uždegimo atvejais akispūdis yra normalus. Sergantiesiems ūminiu sinusitu toje pusėje būna užgulta nosis ir jiems skauda ties pažeistu ančiu apčiuopos ar perkusijos metu. Šviesos pralaidumas, tiriant transiliuminacijos būdu, yra sutrikęs. Pacientai gali skųstis dantų skausmu arba jausti skausmą perkutuojant viršutinius dantis, nes šių dantų šaknys yra netoli žandikaulinio ančio apatinės sienelės. Kadangi žandikaulio sinusitas yra labai dažnas, kartais jis supainiojamas su šienlige ar alerginiu rinitu, ir atvirkščiai, vietoje pastarųjų ligų diagnozuojamas žandikaulio sinusitas. Poūmis ar lėtinis sinusitas sukelia mažiau požymių ir simptomų. Poūmiu sinusitu sergantys pacientai gali skųstis galvos skausmu, sekreto nutekėjimu iš nosiaryklės ir pūlingomis išskyromis iš nosies ar nosiaryklės, jei šioje paūmėjimo stadijoje sekretas iš ančių gali nutekėti per angas. Lėtiniu sinusitu sergantiesiems gali tekėti gleivėtas – pūlingas sekretas, nepasiduodantis gydymui. Šie pacientai gali skųstis neapibrėžtu ausies skausmu ar prikurtimu dėl serozinio otito. Dėl sekreto nutekėjimo nosiarykle jiems gali skaudėti gerklę. Pacientams su SAŽS disfunkcija gali skaudėti čiuopiant ties sąnariu, kai jie išsižioja ir užčiaupia burną. SAŽS galima čiuopti prieš ausį ar per išorinį ausies kanalą. Pacientų, kurie griežia dantimis, kramtomieji raumenys gali būti išryškėję. Auskultuojant ties sąnariu gali būti girdimas trakšėjimas išsižiojant ir užčiaupiant burną. Jeigu pacientas jaučia skausmą čiuopiant palei smilkininę arteriją, tai rodo smilkininį arteriitą. Skausmas čiuopiant ties miego arterijos linkiu rodo galimą karotidiniją. Kaklo limfadenopatija ar neurologiniai pažeidimai rodo galimą galvos ar vietinį naviką. 

Diagnostiniai tyrimai

Visiems pacientams su nepaaiškinamu veido skausmu reikia atlikti dantų, prienosinių ančių ir kaukolės rentgenogramas ar kompiuterinės tomografijos tyrimus, tonometriją, eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimą ir išsamų klinikinį nosies, nosiaryklės, gerklų, ryklės ir žiočių klinikinį tyrimą. Sergant lėtiniu sinusitu, prienosinių ančių rentgenogramos gali būti normalios arba gali būti ančio ertmės padrumstėjimas ar ančio gleivinės sustorėjimas. Paprastai kompiuterinės tomografijos tyrimai yra geriau, kai tiriami prienosiniai ančiai. Panašiai ir sergant ūminiu sinusitu. Pradinėse stadijose darant rentgenogramas gali nesimatyti patologijos, o vėliau ji išryškėja. Kitaip sakant, patologijos radimas rentgenogramose patvirtina diagnozę, o jos neradimas visiškai neatmeta nei ūminio, nei lėtinio sinusito diagnozės. Esant normalioms rentgenogramoms, nosies endoskopijos ar modifikuoto KT tyrimo metu gali būti randama patologija, paaiškinanti veido skausmų kilmę. Radiografinių pakitimų nebuvimas labai sumažina lėtinio pakartotinio sinusito tikimybę. SAŽS disfunkcijos radiografiniai pakitimai – tai SAŽS tarpo sumažėjimas, plokštelės virš gumburo galvutės ar sąnario duobės suplonėjimas ar išnykimas, gumburo galvutės suplokštėjimas ir ataugų susidarymas. Įprastinėse apatinio žandikaulio rentgenogramose patologijos galima nerasti, tačiau kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose SAŽS bus matomi artritiniai pakitimai. 

Retesnės diagnozės

Neapibrėžtas veido skausmas, neuralgija, galvos skausmas, kaklo ir gerklės skausmas, plintantis į pažeistos pusės ausį ir maudžiantis ar aštrus duriantis skausmas ryjant, judinant galvą, žiovaujant ar kosint rodo Eagle sindromą. Šis sindromas atsiranda dėl pailgėjusios ylinės ataugos ar sukalkėjusio ylinio paliežuvio raiščio, kurie randami 4 proc. populiacijos. Tik 4 proc. iš tų, kurie turi pailgėjusią ylinę ataugą, jaučia simptomus. Diagnozę galima patvirtinti atlikus radiografinius tyrimus. Deginantis, nuolatinis skausmas viršutinės ar kurios kitos trišakio nervo atšakos inervuojamoje zonoje, atsiradęs po sirgimo pūsleline, rodo galimą post herpetinę neuralgiją. Ši liga dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims, kurie po trišakio nervo neuralgijos priepuolio vis dar jaučia vietinį neuralginį skausmą su protarpiniais pablogėjimais. Skausmas, kuris paprastai atsiranda naktį (kitaip nei trišakio nervo neuralgijos skausmas, kuris paprastai atsiranda dieną), rodo galimą liežuvinio ryklės nervo neuralgiją. Pacientai (paprastai vyresnio amžiaus) šį skausmą apibūdina kaip duriantį, įkyrų, deginantį ar nuolatinį. Skausmas gali trukti sekundes ar minutes, o priepuoliai linkę kartotis periodiškai, liga trunka dienas ir mėnesius. Skausmas dažnai jaučiamas užpakalinėje liežuvio pusėje, tonzilėse ir gerklėje, nors gali plisti į ausį, kaklą ir (ar) apatinį žandikaulį. Diagnozę reikia įtarti, jei skausmas prasideda naktį, arba jei jį sukelia rijimas, kalbėjimas, žiovavimas ar aštrus, sūrus ar kartus maistas. Palyginus su trišakio nervo neuralgija, liežuvinio ryklės nervo neuralgija pasitaiko kur kas rečiau. Jeigu pacientas skundžiasi nuolatiniu deginimu ar maudimu apatinio ir viršutinio žandikaulio, kaktos ir smilkinių srityse, o skausmas jaučiamas „giliai“, o ne „paviršiuje“, pacientas gali sirgti pleištinio gomurio nervo neuralgija (Sluder sindromu). Nuo trišakio ar liežuvinio ryklės nervo neuralgijų šį skausmą galima atskirti pagal tai, kad jis yra nuolatinis. Jis trunka valandas ir dienas, toje pačioje pusėje gali būti nosies gleivinės uždegimas. Dažnai šia liga suserga žmonės, besiskundžiantys sinusitu ar sekreto nutekėjimu nosiarykle. Diagnozę galima nustatyti, atlikus pleištinio gomurio nervo mazgo anesteziją. Sutraukus nosies gleivinę, ant vatos tampono užlašinamas kokainas ar kitas vietinis anestetikas ir kišamas tiesiai pro nosies šnerves. Smilkininio arteriito pasireiškimai ir diferencinė diagnostika aprašyta galvos skausmo skyriuje. Jeigu pacientas skundžiasi buku, maudžiančiu skausmu apatiniame žandikaulyje (vienoje ar abiejose pusėse), kuris atsiranda po fizinio krūvio, tai gali būti atipinė krūtinės angina. Diagnozė patvirtinama, jei apatinio žandikaulio skausmas praeina, palaikius nitroglicerino tabletę po liežuviu. Skausmas ar jautrumo sutrikimai nosies ertmėje, akytkaulio srityje ar virš akiduobių, taip pat giliai ties veido vidurine dalimi, jei jo nesukelia viena iš dažnesnių veido skausmo priežasčių, gali rodyti galimą neoplastinį procesą, ypač jei pacientas yra vyresnio amžiaus. Gilaus nardymo mėgėjams ir skraidantiems lėktuvais gali atsirasti barodontalgija, dantų jautrumas ar skausmas, kurį sukelia atmosferos slėgio pokyčiai. Skausmą akyse dažniausiai sukelia trišakio nervo neuralgija, poherpetinė neuralgija, prienosinių ančių ligos ar klasteriniai galvos skausmai. Retesnės priežastys – tai plintantis į akį skausmas pacientams su aukštu kraujospūdžiu, galvinių arterijų arteriitu, akiduobės navikais ir oftalmoplegine migrena (skausmas su trečiojo nervo paralyžiumi), kurią sukelia galvinių kraujagyslių aneurizma. Tiesioginės akiduobės skausmo priežastys – tai perpetinis keratitas, akinės šakos Herpes zoster, uždarojo kampo glaukoma, ūminis rainelės uždegimas ir sausasis keratokonjunktyvitas. Jeigu ligonis skundžiasi skausmu po apatiniu žandikauliu ar ties paausine liauka, o skausmas sustiprėja kramtant ar ryjant, gali būti seilių liaukų akmenys, ypač jei seilių liaukos patinusios ir skausmingos. Diagnozė partvirtinama, jei įlašinus citrinos sulčių į burną ar prarijus citrinos sulčių skausmas ir patinimas sustiprėja. Laimo liga gali pasireikšti SAŽS disfunkcijos simptomais, dantų skausmu, veido skausmu, veidinio nervo paralyžiumi ar galvos skausmu.