Vystyklų dermatitas

 Vystyklų dermatitas -tai kontaktinis odos vietų, kurias dengia vystyklai, uždegimas. Vystyklų dermatitui atsirasti įtakos
turi paveldimos vaiko odos savybės bei šlapimo ir išmatų poveikis odai. Vystyklu pridengtą odą veikia
mechaniniai, cheminiai ir biologiniai dirgikliai. Pažeidimas stipresnis, kai oda ilgai būna drėgna. Tada
ji pažeidžiama stipriau negu sausa, nes padidėja trintis tarp drėgnos odos ir vystyklo, t. y. šlapimas
odą dirgina stipriau negu išmatos. Kai odą veikia ir šlapimas, ir išmatos kartu, šlapimo komponentai
skaidomi dalyvaujant išmatų ureazei, todėl susidaro amoniako, didėja odos pH. Aktyvinamos išmatų
proteazės bei lipazės kartu su kitais cheminiais dirgikliais pažeidžia epidermį (silpnina, brinkina).
Vystyklų dermatitą aktyvinantys veiksniai: drėgna oda, paburkusi oda, išmatų ir šlapimo poveikis,
didėjantis pH, aktyvėjantys fermentai. Šį dermatitą sukeliantys veiksniai: mechaninis dirginimas,
trynimas, pakitusios barjerinės odos savybės, biologinis dirginimas (išmatų fermentai), infekcija
(Candida albicans). Dermatitas dažnas, kai oda nepakankamai prižiūrima, nepaisoma higienos.
Klinika
Būdinga:
▶▶iš pradžių – sėdmenų, viršutinės šlaunų dalies, tarpvietės ir odos apie lytinius organus srityse
išgaubti (pakilę) raudonos (eriteminės) odos lopai, kai kur papulės, erozijos;
▶▶vėliau pažeidimai išplinta į raukšles, prisideda antrinė grybelinė infekcija – ryškiai raudonos
blizgančios erozijos, apsuptos papulių, pustulių, išsidėsčiusių normalioje (nepažeistoje) odoje.
Tyrimai
Odos nuograndų grybelinei infekcijai nustatyti. Prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai – atsiradus
pūlinukams – pūlių pasėlis antibiogramai sudaryti. Kai diagnoze abejojama – kraujo tyrimas.
Gydymas:
▶▶pažeistos odos sritį laikyti sausą ir švarią (po švelnaus apiplovimo šiltu tekančiu vandeniu ir nusausinimo (sausinama prisiliečiant švelnios medvilninės be pūkų medžiagos skiaute arba vėsia plaukų džiovintuvo oro srove) – kiek įmanoma ilgesnės oro vonios; tepama odos regeneraciją skatinančiu tepalu Bepanthen);
▶▶dažnai keisti vystyklus / sauskelnes (prieš maitinimą ir po jo);
▶▶pakeisti sauskelnių rūšį (pasirenkamos su superabsorbentu, „kvėpuojančios“) arba jų atsisakyti;
▶▶pasituštinus oda apiplaunama tekančiu drungnu vandeniu su neutraliu muilu, kurio pH 5,5, nusausinama ir suvilgoma antiseptikais, pvz., vandeniniais 2 % eozino ar 0,1 % fluoresceino, ar 1 % sidabro nitrato tirpalais, jiems nudžiūvus patepama tepalu Bepanthen;
▶▶kai aptinkama odos maceracija (grybelinės infekcijos požymis), tiks antigrybeliniai kremai, pvz., klotrimazolio;
▶▶nevartoti stipriai vietiškai veikiančių kortikosteroidų ir antigybelinių tepalų preparatų;
▶▶odos uždegimo reakcijai slopinti gali būti naudojamas silpnai vietiškai veikiantis hidrokortizono 1 % su fucidino rūgštimi (Fucidin H) kremas. Tepama plonu sluoksniu tik 2 kartus per dieną ne ilgiau kaip 5–7 paras;
▶▶neskirti vidutinio stiprumo veikimo ir fluorinuotų vietinio veikimo kortikosteroidų kremų, tepalų.
Profilaktika:
▶▶dažnai keisti sauskelnes / vystyklus;
▶▶pašalinti odos dirgiklius;
▶▶nuolat protingai, apgalvotai, kruopščiai, švelniai valyti odą.
Komplikacijos:
1. Antrinė grybelinė infekcija.
2. Antrinė bakterinė infekcija – pūliuojančios žaizdelės.

Doc. A. Vingras