Ką reikėtų žinoti apie kosulį?

Tai vienas dažniausių sveikatos skundų, dėl kurio kreipiamasi į gydymo įstaigą. Vis dėlto pasitaiko ir tokių pacientų, kurie į lėtinį, ilgai trunkantį kosulį dėmesio nekreipia metų metus ir neieško tikrųjų jo priežasčių. Į kokius tipus skirstomas kosulys ir kada dėl jo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją?

Į kokius tipus skirstomas kosulys?

Pagal savo produktyvumą kosulys skirstomas į dvi pagrindines rūšis:

  • Sausas kosulys arba neproduktyvus Kosulys – jo metu žmogus neatkosėja jokių produktų. Sausas kosulys dažniausiai praneša apie virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų susirgimo pradžią, tačiau neproduktyvus gali būti ir kitos ligos simptomas. Sausą kosulį galima slopinti vaistiniais preparatais, tačiau taip daryti reikėtų tik kelias paras ir tik tuomet, jei kosulys labai varginantis ir trukdantis miegoti. Rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, ilsėtis ir stebėti ligos simptomus. Jei sausas kosulys informuoja apie virusinės infekcijos pradžią, paprastai po kelių parų jis tampa drėgnu. Svarbu: sauso kosulio negalima gydyti atsikosėjimą gerinančiais vaistiniais preparatais, nes tokiu atveju kvėpavimo takai bus tik dar labiau dirginami.
  • Drėgnas, šlapias arba produktyvus – jo metu atkosėjama bronchų sekreto, gleivių, skreplių. Drėgnas jis dažnai yra sveikimo požymis, tačiau jis gali pranešti ir apie bakterinius kvėpavimo takų susirgimus, kitas rimtesnes ligas. Drėgną kosulį galima gydyti atsikosėjimą gerinančiais vaistiniais preparatais. Viena populiariausių vaistinių medžiagų, tinkamų drėgno kosulio gydymui, yra ambroksolio hidrochloridas. Flavamed tabletės yra gleives skystinantis vaistas, vartojamas sergant kvėpavimo sistemos ligomis. Šis vaistas  skirtas vaikams nuo 6 metų, paaugliams ir suaugusiems. Flavamed vartojamas sergant ūmiomis ir lėtinėmis plaučių ir bronchų ligomis, kai susidaro klampios gleivės. Jis suskystina klampias gleives ir jos gali lengviau pasišalinti. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Svarbu: drėgno kosulio jokiais būdais negalima slopinti, nes tuomet bronchų sekretas gali pradėti kauptis kvėpavimo takuose.

Pagal savo trukmę kosulys skirstomas į kelias pagrindines grupes:

  • Ūminį – jis tęsiasi iki 3 savaičių. Ūminis dažniausiai susijęs su įvairiomis peršalimo ligomis, kurias sukelia virusai. Jis taip pat gali pranešti apie ūminį bronchitą, paūmėjusias alergines ligas, prienosinių ančių uždegimą (sinusitą) ir pan.
  • Užsitęsusį – jis trunka nuo 3 iki 8 savaičių. Užsitęsęs arba poūmis neretai susijęs su liekamaisiais reiškiniais po persirgtos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Kvėpavimo takų gleivinei tiesiog reikia „atsigauti“ ir ji gali būti jautresnė šaltam orui ar aštresniems kvapams. Užsitęsęs taip pat gali būti alerginių ligų ir kitų sveikatos sutrikimų ženklas.
  • Lėtinį arba ilgalaikį tokio kosulio trukmė yra ilgiausia ir jis trunka ilgiau nei aštuonias savaites. Lėtinis gali pranešti apie astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, įvairias alergines ir onkologines ligas. Lėtinis gali kamuoti rūkančius asmenis, nes tokiu būdu kvėpavimo takai mėgina išsivalyti nuo kenksmingų medžiagų. Ilgą laiką rūkantiems asmenims reikėtų labiau susirūpinti savo sveikata, nes rizika susirgti onkologinėmis ligomis ir lėtine obstrukcine plaučių liga jiems yra ypatingai padidėjusi. Beje, lėtinis gali būti susijęs ir su psichologinėmis priežastimis. Išskiriamas psichogeninės kilmės kosulys, kai kosčiojama susinervinus (kalbant apie suaugusius asmenis) ar reikalaujant dėmesio (kalbant apie vaikus). Išskirtinis tokio kosulio bruožas – nekosėjama miegant.

Kada dėl kosulio reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją?

Kartais kosulys gali pranešti apie rimtesnes ligas. Ypatingai susirūpinti reikėtų tuomet, jei atsiranda kvėpavimo sunkumų, dūstama, mėlynuoja oda ir lūpos. Gydytojas nustatys, dėl kokios priežasties kyla kosulys. Tai gali būti ne tik virusinė, bet ir bakterinė infekcija, kurios gydymui būtini antibiotikai. Tuo tarpu būtina pabrėžti, kad antibiotikų negalima vartoti savavališkai, nes kosulys dažniausiai atsiranda dėl virusinių infekcijų, o virusų antibiotikai tiesiog neveikia. Kai kuriais atvejais ilgiau trunkantis kosulys gali išsivystyti ir dėl atipinių infekcijų, kurias sukelia Chlamydia pneumonia ar Mycoplasma pneumonia. Tuomet būtinas specifinis gydymas ir be sveikatos priežiūros specialisto pagalbos išsiversti nepavyks.