Galvos skausmas kaip reakcija į vaistus yra lėtinio galvos skausmo įsisenėjimas arba palaikymas, kurį nulemia dažnas per didelio kiekio greitai skausmą malšinančių vaistų vartojimas . Nors skausmo reakcija į vaistus neužfiksuota placebo kontroliuojamais tyrimais, atlikus kontroliuojamus kofeino vartojimo nutraukimo tyrimus pastebėtas vartojimo nutraukimo sukeltas galvos skausmas.
Dažnai manoma, kad skausmą malšinančių vaistų perdozavimo sukeltą CDH lemia vaistai su kofeinu. Tačiau tikėtina, kad skausmo reakcija atsiranda dėl paprastųjų ir sudėtinių skausmą malšinančių vaistų, opiatų, ypač su kofeinu ir butalbitaliu, migrenai skirtų vaistų, pvz., ergotamino tartrato, ir triptanų. Tiksliais tyrimais nenustatytos dozių ribos ir skausmo reakcijos atsiradimo laikas. Tačiau apskritai manoma, kad šių medžiagų perdozavimas gali sukelti lėtinį kasdienį galvos skausmą:

• 3 arba daugiau paprastų skausmą malšinančių vaistų per dieną 5 arba daugiau dienų per savaitę;
• 1 arba daugiau triptanų arba sudėtinių skausmą malšinančių vaistų (kuriuose yra butalbitalio, kofeino arba raminamųjų medžiagų) 3 arba daugiau dienų per savaitę;
• 1 arba daugiau opiatų arba ergotamino tartrato dozė 2 arba daugiau dienų per savaitę.

Faktas, kad nutraukus šių vaistų vartojimą galvos skausmas labai susilpnėja, tikriausiai yra įtikinamiausias įrodymas, kad skausmą malšinantys vaistai, ergotaminas ir triptanas sukelia skausmo reakciją. Ūmiems priepuoliams gydyti skirtų vaistų perdozavimas gali iš dalies nulemti epizodinės migrenos arba įtampos galvos skausmo virtimą lėtiniu, tačiau dalis vaistų neperdozavusių pacientų suserga CM arba CĮTGS, o kitiems galvos skausmas nepraeina net nustojus vartoti greitai skausmą malšinančius vaistus.
Gydant CDH sergančius pacientus, kurie vartoja per daug greitai skausmą malšinančių vaistų, reikėtų mažinti arba nutraukti pavojingų vaistų vartojimą. Manoma, kad nuolat perdozuojami profilaktiniai vaistai nustoja veikti, o ilgai vartojant daug vaistų galima apnuodyti inkstus arba kepenis ir priprasti arba įgyti priklausomybę.