Mažas judrumas.

Nuosekli judėjimo terapija atpalaiduoja ir sutvirtina nugarą, skausmai silpnėja ir visiškai išnyksta.

Per didelis fizinis krūvis.

Po ilgesnio nesimankštinimo periodo rekomenduojama fizinį krūvį didinti palaipsniui. Raumenų jėgą, lankstumą pagerina greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu 30 min. per dieną.

Pamirštami tempimo pratimai.

Rekomenduojama atlikti tempimo pratimus prieš bet kokią mankštą ar didesnį fizinį darbą. Nugaros raumenys retai kada būna silpni, dažniau jie dėl ilgalaikės įtampos būna sutrumpėję – greičiau pavargsta nugara, atsiranda skausmas. Tada reikia ne stiprinti ir taip sutrumpėjusius nugaros raumenis, o juos tempti. Tempimo pratimai gerina elastines raumenų savybes.

Per didelis keliamų daiktų svoris.

Nekelkite daiktų, kurie jums per sunkūs. Paprašykite aplinkinių pagalbos, jei pvz., slaugant sunkiai sergantį šeimos narį reikia perkelti iš lovos ant kėdės ar pan.

Suaugusiems: vyrui 30 kg svoris ir moteriai 10 kg svoris turi būti laikomi maksimaliu svoriu, jei keliama taisyklingai ir ant lygaus pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kaip yra nešamas krovinys, didinama krūvio jėga tarpslanksteliniams diskams. Krūvis stuburui iš esmės priklauso nuo krovinio atstumo nuo kūno tuo metu, kai jis suimamas. Čia viskas vyksta „svertų principu“ – kuo didesnis atstumas nuo krovinio, kuo daugiau reikia lenkti liemenį, tuo didesnės reikia jėgos norint krovinį pakelti.

Įsidėmėkite – kuo didesnis atstumas nuo krovinio, kuo daugiau reikia lenkti liemenį, tuo didesnės reikia jėgos norint krovinį pakelti.

Rūkymas.

Rūkant mažėja tarpslankstelinių diskų kraujotaka, mityba, greičiau vystosi degeneraciniai pokyčiai.

Netinkama mityba, antsvoris.

Nugaros skausmai dažniau kamuoja per didelio svorio žmones. Normaliai kaulų ir raumenų sistemos veiklai būtinas kalcis, vitaminas D, fosforas. Vartojant daugiau pieno, sūrio, bananų, riešutų (šviesiuose produktuose daug magnio, kalcio), stiprėja kaulai ir raumenys.

Stresas.

Psichologinė įtampa, stresas gali sukelti nugaros skausmą. Esant stresui, viso kūno raumenys įsitempia, pablogėja kraujo apytaka, raumenyse kaupiasi metabolizmo atliekos, ima skaudėti nugarą. Galite daug greičiau pasitempti nugaros raumenis, būdami streso būsenos, keldami net ir nelabai sunkius daiktus, staigiai pasisukę ir pan.

Netaisyklinga laikysena.

Laikysena ypač pakinta nuo:

• netaisyklingo sėdėjimo (susikūprinus, šonu prie aukšto ar žemo stalo, pakišus vieną koją po savimi),
• blogo darbo vietos apšvietimo,
• netaisyklingo stovėjimo (ant vienos kojos bei perkreipus dubenį),
• sunkių daiktų (krepšių, rankinių) nešimo ant vieno peties ar viena ranka,
• netaisyklingo gulėjimo (ant šono, susirietus, ankštoje lovoje, ant didelės pagalvės).

Nepatogi ilgalaikė kūno padėtis.

Paplitusi nuomonė, kad sėdėdamas žmogus pailsi. Be abejo, taip ir yra, jeigu jis gali pasirinkti patogią padėtį ir laisvai ją keisti, atsilošti, ištiesti ar užkelti kojas, pasidėti po šonu minkštą pagalvę. Tačiau dirbant paprastai sėdima viena statiška poza.

• Sėdintis žmogus patiria su kūno padėtimi susijusį mechaninį krūvį, reikalaujantį tik fizinės įtampos, o ne raumenų darbo.
• Kai raumenys yra įtempti, į visus audinius patenka mažai deguonies prisotintas kraujas, todėl pavargstama daug greičiau nei dirbant judrų darbą.