Gydytojas nugaros skausmų priežastį bando išsiaiškinti apklausęs ligonį: skausmo pradžia, paciento veikla jo atsiradimo metu, skausmo vieta, plitimas, pobūdis, „raudonosios vėliavėlės“.

Būtina įvertinti psichologinius ir socialinius veiksnius, kurie geriau nei objektyvus tyrimas ar skausmo stiprumas ir trukmė leidžia prognozuoti nugaros skausmo baigtį. Nugaros skausmo prognozė blogesnė darbu nepatenkintiems pacientams, kuriems pasireiškia depresija, sunki negalia.

Atliekamas objektyvus ligonio tyrimas: apžiūra, neurologinis ištyrimas, tikrinami specifiniai Lasego, Bechterevo, Patriko (vadinami autorių vardais) ir kiti reikiami simptomai.

Nervų šaknelių pažeidimas nustatomas atliekant tiesios kojos kėlimo testą, įvertinant kelių jėgą ir refleksus, didžiųjų kojos pirštų ir pėdų lenkimo jėgą, čiurnos refleksus bei jutimų sutrikimų išsidėstymą.

Dažniausiai užtenka tokio pradinio ištyrimo. Nei viena rekomendacija nesiūlo jokios radiologinio tyrimo formos esant ūminiam nespecifiniam nugaros apatinės dalies skausmui, o kai kurių šalių (pvz., JAV ir Jungtinės Karalystės) rekomendacijos atvirai pasisako prieš!

Stuburo rentgenograma

Padeda išsiaiškinti, ar nėra lūžių, auglių ir didesnių struktūrinių pakitimų. Priekinis, užpakalinis ir šoninis stuburo vaizdai parodo kaulų kontūrus ir tarpslankstelinių tarpų dydžius.

Neįrodyta, kad nespecifinio nugaros skausmo atveju atliekant rentgenogramas visiems pacientams, jų baigtys būtų geresnės nei tiriant tik atrinktus ligonius. Be to, reikia vengti papildomos jonizuojamosios spinduliuotės, ypač jaunoms moterims, nes, vieną kartą atliekant 2 krypčių juosmens srities rentgenogramas, lytinių organų apšvita prilygsta tai, kuri būtų gauta metus kasdien atliekant po krūtinės ląstos rentgenogramą.

Stuburo kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija

Kompiuterinė tomografija (KT) – tai tiriamos kūno srities struktūrų vaizdo gavimo metodas. Šis vaizdas gaunamas panaudojus rentgeno spindulius ir atlikus sudėtingas skaitmenines apdorojimo procedūras. KT – neskausminga, nevarginanti procedūra. Jos metu pacientas turi ramiai gulėti ir nejudėti, nes kiekvienas judesys gali iškraipyti tyrimo rezultatus.

Tyrimo trukmė priklauso nuo tiriamos srities ir nuo kompiuterinio tomografo modelio. Atlikus šį tyrimą, gaunama serija tiriamosios kūno dalies, pavyzdžiui, juosmens srities, skersinių rentgeno vaizdų. Skersiniuose rentgeno vaizduose organai matomi taip, lyg nugara būtų skersai „supjaustyta“. Tik šiuo atveju „pjūvius“ atlieka rentgeno spindulių pluoštas.

Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas panašus į KT metodą, atliekamas panašiu tikslu, tačiau skiriasi tuo, kad kūno vaizdai gaunami panaudojant magnetinį lauką, o ne rentgeno spindulius. Atliekant tyrimą pacientas guli ant specialaus stalo, esančio metaliniame cilindre, kurio abu galai atviri. Tyrimas visai neskausmingas, trunka apie 30 min.

Šis tyrimas gali būti nemalonus tiems asmenims, kurie bijo uždarų erdvių. Magnetinio rezonanso tomografo magnetas yra galingas, todėl prieš procedūrą būtina nusiimti visus metalinius daiktus. Šio tyrimo negalima atlikti asmenims, kuriems po oda yra implantuotas širdies stimuliatorius arba kūno viduje yra metalinių kabučių, kuriomis operacijos metu buvo susiūti audiniai.

MRT ar KT nedelsiant rekomenduojama atlikti pacientams, kuriems nustatomas sunkus ar progresuojantis neurologinis pažeidimas arba įtariama sunki liga (pvz., stuburo slankstelių infekcija, arklio uodegos spaudimo sindromas arba nugaros smegenis spaudžiantis navikas), kadangi šiais atvejais vėlyva diagnostika ir gydymas susiję su blogesnėmis baigtimis. Pirmenybė teikiama MRT, kadangi pacientas negauna apšvitos, geriau matomi minkštieji audiniai, kaulų čiulpai ir stuburo kanalas.

KT reikėtų atlikti tik tiems pacientams, kuriems nepadeda gydymas ar yra sprendžiamas klausimas dėl operacijos (maždaug 2 proc. pacientų, kuriuos vargina apatinės nugaros dalies skausmai). Šių tyrimų rezultatus reikėtų vertinti kartu su klinikinio tyrimo duomenimis.

Laboratoriniai tyrimai

Atliekami, jei reikia patvirtinti infekciją, onkologinę ligą.

Pilvo organų echoskopija

Tyrimo metu ultragarso bangos, kurias skleidžia aparato daviklis, sutikusios savo kelyje įvairius organus, aidu grįžta atgal, ir kompiuterinės technikos dėka suformuojamas tiriamos srities organų vaizdas, matomas ekrane. Tyrimas neskausmingas, nevarginantis paciento, nereikalaujantis ypatingo pasirengimo, atliekamas per keletą minučių. Prieš tyrimą pilvo oda patepama geliu, kad kontaktas tarp daviklio ir odos būtų kuo geresnis. Pacientui patogiai gulint ant nugaros, gydytojas pilvo oda vedžioja ultragarso aparato davikliu. Padeda diagnozuoti vidaus organų ligas: inkstų, tulžies pūslės akmenligę, pankreatitą, endometriozę, kiaušidžių cistas ir kt., kurios gali pasireikšti nugaros skausmais.

Jei nugaros skausmo priežasties nepavyksta nustatyti, jis vadinamas nespecifiniu (sudaro net apie 80 proc. visų atvejų).