Ypatinga stuburo sandara

Kai dažnai girdime skundžiantis nugaros skausmais, kyla mintis, kad gal stuburas iš tikrųjų blogai „sukonstruotas“. Tačiau, pažinus jo sandarą ir sudėtingą su stuburo funkcija susijusių raumenų, raiščių bei kaulų veiklą, belieka stebėtis, koks tai gamtos stebuklas.

Stuburas – tai centrinė tampri žmogaus kūno ašis, kurią sudaro slanksteliai, tarp jų esantys diskai ir gausybė palaikančių raiščių bei raumenų. Jis dalijamas į 5 dalis: kaklinę, krūtininę, juosmeninę, kryžmeninę ir uodeginę.

Stuburas sudarytas iš 5 dalių:

• 7 kaklo (cervikalinių, lot. cervix – kaklas) slankstelių
• 12 krūtininių (torakalinių, lot. thorax– krūtinės ląsta) slankstelių, prie kurių yra prisijungę šonkauliai
• 5 juosmeninių (lumbalinių, lot. lumbalis – juosmeninis) slankstelių
• 5 tarpusavyje suaugusių slankstelių, sudarančių kryžkaulį
• uodegikaulio, kurį sudaro 4–5 pakitę slanksteliai (jų pėdsakas). Senatvėje uodegikaulis susilieja su kryžkauliu.

Stuburo slanksteliai

Mūsų stuburą sudaro 33–34 panašūs, bet nevienodo dydžio (slankstelių kūnai einant žemyn didėja) netaisyklingos formos kaulai – slanksteliai, kurių atsikišusias kaulines ataugas galima apčiuopti pro odą, o liesesniems žmonėms, ypač pasilenkus, jų grandinę galima matyti plika akimi. Kiekvienas slankstelis yra žiedo pavidalo. Jo priekinė, masyvioji dalis vadinama slankstelio kūnu, o užpakalinė – slankstelio lanku. Tarp kūno ir lanko yra anga. Per visą stuburo ilgį iš šių angų susidaro maždaug piršto storio kaulinis kanalas, kuriame yra gležnos nugaros smegenys, jų dangalai, nervų šaknelės, kraujagyslės. Šie dariniai čia apsaugoti nuo išorinių traumų. 

Stuburo jungtys

Stuburo jungtis galima skirstyti į slankstelių kūnų ir slankstelių lankų ir ataugų jungtis. Slankstelių kūnų jungtis sudaro tarpslanksteliniai diskai bei užpakalinis ir priekinis išilginiai raiščiai.

Tarpslankstelinis diskas

Tarp kiekvienos poros slankstelių įsiterpęs vienas tarpslankstelinis diskas – slankstelių kūnų tarpusavio jungtis. Diskų skersmuo visada toks pats, kaip ir juos gaubiančių slankstelių, vadinasi, didėja nuo viršaus į apačią (kaip ir slanksteliai). Jų aukštis nevienodas įvairiose stuburo dalyse, ploniausi – krūtininės dalies vidurio (apie 2 mm storio), storiausi – juosmeninėje dalyje (iki 10 mm storio).

Diską sudaro dvi dalys:

• viduje: minkštiminis (drebučių konsistencijos) branduolys;
• iš išorės: skaidulinis žiedas, kuris išlaiko branduolį centre.

Tarpslankstelinio disko funkcijos:

• slopina (amortizuoja) smūgius: diską galima palyginti su pripūsta padanga, kuri prisitaiko prie slėgio pokyčių, saugo stuburą nuo sukrėtimų;
• padeda judėti: lenktis, tiestis, pasisukti. Apvalus drebučių konsistencijos branduolys lyg vandens pripiltas balionėlis yra nuolat spaudžiamas ir, stuburui judant, keičia savo formą, gali pasislinkti į vieną ar kitą pusę.

Diskai yra pagrindinė stuburo judėjimo ašis, kurioje sąveikauja mažieji slankstelių sąnariai, jų kapsulės ir raiščiai, nervai, kraujagyslės ir raumenys. Ką tik gimusiam naujagimiui 80 proc. tarpslankstelinio disko sudaro vanduo. Senstant tarpslanksteliniai diskai netenka savo elastingumo, džiūsta, mažėja, todėl mažėja ir žmogaus ūgis.

Pats tarpslankstelinis diskas beveik neturi inervacijos, jame baigiasi vos kelios nervų galūnėlės, skausmas gali būti jaučiamas, jei diskas spaudžia gretimai esančias nervų šakneles. Jame nėra kraujagyslių, dėl to diskas negali atsinaujinti. Medžiagų apykaita priklauso nuo judesių – diskui susispaudus (panašiai kaip kempinei), pašalinami toksinai, jam atsipalaidavus – į diską patenka maisto medžiagos.

Stuburo raiščiai

Raiščiai – tai kaulus sujungiančios skaidulinės juostos. Jie yra lankstūs, bet nelabai elastingi ir per daug įtempti gali trūkti. Nedidelis krūvis ir judesiai stiprina raiščius ir jungiamąjį audinį ir padeda apsisaugoti nuo sunkių sužeidimų. Reguliariai ir tinkama kryptimi nejudinami raiščiai sustandėja, pasidaro neelastingi ir lengviau plyšta.

Užpakalinis išilginis raištis (lot. ligamentum longitudinale posterius) yra suaugęs su tarpslanksteliniais diskais ir jungia slankstelių kūnus iš stuburo kanalo (lot. canalis vertebralis) pusės, nuo pakauškaulio iki kryžkaulio. Šis raištis atsakingas už stuburo lenkimo varžymą. Priekinis išilginis raištis (lot. ligamentum longitudinale anterius) yra priaugęs prie slankstelių kūnų ir eina nuo priekinio atlanto lanko iki kryžkaulio. Šis raištis atsakingas už stuburo lenkimą.

Slankstelių lankų ir ataugų jungtis sudaro:

• tarpslanksteliniai sąnariai (lot. artivulationes intervertebrales)
• geltonieji raiščiai (lot. ligamenta flava)
• tarpskersiniai raiščiai (lot. ligamenta intertransversaria)
• tarpketeriniai raiščiai (lot. ligamenta interspinalia)
• antketerinis raištis (lot. ligamentum supraspinale).

Nugaros smegenys ir nervų šaknelės

Nugaros smegenys (lot. medulla spinalis) yra centrinės nervų sistemos dalis. Jos yra stuburo kanale. Suaugusio žmogaus stuburo smegenys yra apie 43–45 cm ilgio. Iš jų driekiasi nervų skaidulos, kurios sudaro nervų šakneles. Nervų šaknelės iš stuburo kanalo išlenda pro mažas skylutes, vadinamąsias tarpslankstelines angas, ir susipina, sudarydamos stambius nervus, pvz., sėdimąjį nervą (lot. n. ischiadicus). Tai pieštuko storio nervas, kuris inervuoja kojos raumenis. Nuo lotyniško šio nervo pavadinimo kilęs ir „išialgijos“ pavadinimas – tai aštrus, daž- niausiai šaudančio pobūdžio plintantis į vieną ar abi kojas skausmas, kilęs diskui spaudžiant nervų šakneles.

Liemens raumenys

Žmogui pradėjus vaikščioti stačiam (lot. Homo Erectus reiškia „stačias žmogus“), tapo laisvos rankos, kuriomis buvo galima pasigaminti įrankius, įkurti laužą, ir kt., – taip jis evoliucionavo, tačiau kartu atsirado naujų problemų. Juosmens skausmai, pilvo sienos išvaržos, gimdos, tiesiosios žarnos nusileidimas ar iškritimas, kojų venų išsiplėtimas, išangės venų mazgai (hemorojus) – visos šios bėdos yra susijusios su vertikalia kūno padėtimi.

Kai keturkojų stuburas tebeturi keturis atramos taškus ir yra lyg kabantis tiltas, atsistojusių žmonių stuburas yra netekęs dviejų atramos taškų. Kad sėdėdami ar stovėdami nevirstume, mūsų kūno raumenys turi būti įtempti. Tai atlieka abiejose stuburo pusėse išsidėstę tvirti raumenys ir daugybė atskirų ilgesnių ir trumpesnių raumenų pluoštų, kurie jungia atskirus slankstelius ir stuburo segmentus, juos palaiko ir judina.

Jei palygintume žmogaus stuburą su laivo stiebu, kurį lyg įtempti lynai laiko nugaros ir pilvo raumenys, aiškiau įsivaizduotume, koks didelis krūvis ir kaip stipriai sutvirtinta turi būti „stiebo“ prisitvirtinimo vieta – kryžmuo, stuburo ir dubens jungtis. Ši vieta kartu yra ir labiausiai pažeidžiama.