Nepaisant paplitimo ir sukeliamo nedarbingumo, migrena buvo nepakankamai vertinama ir gydoma. 1989 metais atlikti Amerikos migrenos tyrimai parodė, kad tik 16 proc. respondentų, identifikuotų kaip sergantys migrena, ankstesniais metais dėl galvos skausmo kreipėsi į gydytoją ir tik 38 proc. nurodė, kad jiems buvo diagnozuota migrena. Nors 96 proc. sergančiųjų migrena vartojo vaistus nuo galvos skausmo, dauguma (59 proc.) vartojo nereceptinius vaistus. II Amerikos migrenos tyrimo rezultatai parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį migrena diagnozuojama dažniau, tačiau maždaug pusė JAV migrenos atvejų lieka nediagnozuoti. Be to, dažnesnės konsultacijos dėl migrenos ir jos diagnozavimas nepadidino receptinių vaistų nuo migrenos vartojimo. Tiek gydytojo diagnozuota, tiek nediagnozuota migrena toliau sukelia rimtų negalavimų. Sveikatos priežiūros profesionalų indėlis į šios svarbios sveikatos problemos atpažinimą ir efektyvų šalinimą taip pat nepakankamai vertinamas.
Nors TGSD kriterijai labai naudingi atliekant klinikinius tyrimus, neužtektinai arba per griežtai taikant juos klinikinėje praktikoje lengva neįvertinti migrenos svarbos. Migrenos diagnozė nėra vien antrinių organinių procesų atmetimas – labai svarbu suprasti migrenos klinikinius simptomus ir pobūdį. Būtina žinoti, kad diagnozei nepakanka vienintelio kriterijaus (3.1 lentelė). T. y. jei pacientui skauda abi galvos puses ir skausmas nėra tvinkčiojantis, tačiau vidutinis arba stiprus, susijęs su pykinimu ir stiprėjantis dėl įprastos
fizinės veiklos, jis gali sirgti migrena. Galvos skausmo specialistai taip pat nurodo kelis ne TGSD klinikinius simptomus, kurie dažnai leidžia nustatyti migreną ir padeda ją atpažinti.
Diagnozė grindžiama paciento nurodytais klinikiniais simptomais. Įtampos tipo galvos skausmas dažniau pasitaiko populiacijoje, tačiau tai nereiškia, kad į gydytojus besikreipiantiems asmenims jis nustatomas dažniausiai. Įtampos tipo galvos skausmai neturi simptomų, jie atpažįstami iš to, kad nėra simptomų, susijusių su migrena. Pacientai paprastai nesikreipia į gydytojus dėl epizodinių įtampos tipo galvos skausmų arba kitokio nestipraus ir nedarbingumo nesukeliančio galvos skausmo. Šių galvos skausmų
padeda atsikratyti gyvenimo būdo pakeitimas arba nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai. Pacientai, sergantys migrena, dažnai patiria skirtingus klinikinius simptomus turinčius galvos skausmus, įskaitant migreną, migreninį (neatitinkantį TGSD migrenos kriterijų) ir įtampos tipo galvos skausmą. Šiuos skirtingus galvos skausmus galima vienodai sėkmingai išgydyti migrenai skirtais vaistais (pvz., triptanu), jei tokie migrena sergančių pacientų galvos skausmai yra nulemti tų pačių biologinių priežasčių. Konkretūs pacientai gali sirgti tiek įtampos tipo galvos skausmu, tiek epizodine migrena, tačiau akademinė galvos skausmų specialistų bendrija atsisakė sąvokų mišraus galvos skausmo sutrikimas, įtampos ir kraujagysliniai galvos skausmai, kraujagysliniai galvos skausmai ir raumenų spazmų galvos skausmai. Jei pacientas ilgiau negu 6 mėnesius skundžiasi pasikartojančiais, stipriais ir vienodo tipo galvos skausmais, diagnozuojama, kad jis serga migrena, kol patvirtinama kita diagnozė.