Migrenos profilaktika

Migreninio galvos skausmo profilaktika turi kelis tikslus:

  • sumažinti priepuolių dažnumą, stiprumą ir trukmę;
  • pasiekti, kad priepuolius būtų lengviau malšinti gydant ūmius skausmus;
  • pagerinti gyvenimo kokybę.

Tinkamos profilaktikos indikacijos nurodytos 7.1 lentelėje. Nors manoma, kad konkretus migrenos priepuolių skaičius nustato, kada pradėti profilaktinį gydymą, tačiau labiau pagrįstas yra pasikartojančių migrenos priepuolių sukeliamos žalos įvertinimas, nepaisant jų dažnumo. Profilaktinis gydymas tinka pacientams, kuriems netinka ūminių skausmų gydymas. Toks gydymas nebepadeda arba sukelia šalutinį poveikį. Patys pacientai tikriausiai pasirinktų profilaktinį gydymą. Kita svarbi profilaktinio migrenos gydymo priežastis –neįprasta būklė, pvz., šeiminė hemipleginė migrena arba migreninis smegenų infarktas, kuris gali sukelti neurologinių pažeidimų. Migrena sergančių pacientų gretutinės ligos, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, pvz., hipertenziją arba fibromialgiją, neurologinius sutrikimus, pvz., epilepsiją, skrandžio ir žarnų sutrikimus, pvz., funkcinius žarnyno sutrikimus, psichiatrinius sutrikimus, pvz., depresiją ir manijas, taip pat turėtų lemti profilaktinio gydymo taikymą.
Pacientai, kuriems reikalingas profilaktinis migrenos gydymas, turi būti gydomi ir ūmius skausmus malšinančiais vaistais. Abu gydymo būdai yra reikalingi norint pasiekti ilgalaikį rezultatą, o pacientams turi būti paaiškinti šių gydymo būdų skirtumai ir nurodyta, kada juos taikyti. Kad profilaktinis gydymas būtų sėkmingas, labai svarbu nustatyti tikroviškus tikslus. Po bent 2 mėnesių būtina įvertinti profilaktinio gydymo efektyvumą, o pacientas turi suprasti, kad pagrindinis tikslas yra kontrolė, o ne išgydymas ar visiškas priepuolių nuslopinimas. Taip pat labai svarbu žinoti, kad profilaktinis gydymas neapsaugo nuo ūminių priepuolių, per kuriuos reikia vartoti ūmius skausmus malšinančius vaistus. Pacientas turi suprasti ir tai, kad profilaktiniai vaistai nėra skirti ūmiems skausmams gydyti, todėl nėra veiksmingi.
Profilaktines migrenos priemones gydytojai gali išrinkti iš skirtingų vaistų klasių atsižvelgdami į efektyvumą, dozavimą, kontraindikacijas, vaistų sąveiką ir šalutinį poveikį. Šios priemonės apima beta blokatorius, kalcio kanalų blokatorius, triciklius antidepresantus, selektyviuosius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), serotonino antagonistus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), vaistus nuo epilepsijos ir kitokias medžiagas