Etiologija. Šios grupės maisto toksines infekcijas gali sukelti daugelis mikrobų – E. coli, Proteus spp., Klebsiella, Enterobacter, Citrobacter, Pseudomonas spp., Serratia, V. parahemolyticus stafilokokai,enterokokaiirkaikurieanaerobai–C. perfringens, C. dificile,B.cereus.
Epidemiologija. Infekcijos šaltiniai – sergantys žmonės ir sveiki bakterijų nešiotojai, rečiau gyvūnai. Užkratas patenka į maisto produktus – mėsą, pieną, konditerijos gaminius, košes, mišraines, garnyrus. Esant palankioms sąlygoms, mikroorganizmai ten pasidaugina. Užkratą galima platinti per nešvarias rankas, virtuvės įrangą, o vasarą jį platinti padeda musės. Sąlygiškai patogeniškų žarnyno bakterijų sukeltų ligų pagausėja šiltuoju metų laikotarpiu, tačiau sergamumas dažniausiai būna sporadinis. Tik ešerichijos bei stafilokokaikartaissukeliagrupiniusligųprotrūkiusarbahospitalinęinfekciją vaikų kolektyvuose. Nors šie mikrobai yra gausiai paplitę, žmonės nuo jų suserga palyginti retai, tik susidarius atitinkamoms sąlygoms:
– kai apsikrečiama didele mikrobų doze, o tai pasitaiko labai pažeidus maisto sanitarijos reikalavimus tiek visuomeninio maitinimo įstaigose, tiek namuose;
– kai apsikrečiama patogeniškesniais mikrobų tipais, iš kurių didele įvairove pasižymi ešerichijos bei stafilokokai;
– kai nusilpęs makroorganizmas ir jo imuniniai barjerai;
– serga asmenys, varginami sunkių gretutinių ligų, lėtinių virškinimo sutrikimų, ilgai gydyti antibiotikais, imunosupresantais ir kt.
Buitinio kontakto keliu šie sukėlėjai neplinta, tik nusilpę kūdikiai jais užsikrečia lengvai.
Patogenezė. Patekusių į virškinimo traktą bakterijų toksinai sukelia jo uždegimą, disfunkciją, bendrą karščiavimą ir intoksikaciją, panašiai kaip salmonelės. Tačiau užkratas į kraują nepatenka, todėl nebūna generalizuotų ligos formų, o pasireiškia tik gastrointestininės ligos išraiškos.
Klinika. Inkubacijos periodas trunka 2–4 val., rečiau iki 6–8 val. Ligos pradžia ūmi, pasireiškia vėmimu, vandeningu viduriavimu, pilvo skausmu. Dažniausiai vyrauja gastroenterito sindromas. Karščiavimas ir intoksikacija silpnesni, palyginti su salmonelioze. Pasitaiko ir enterokolitinių ligos variantų, primenančių šigeliozę. Sunkių atvejų, kai ištinka šokas, yra reta, ligos trukmė dažniausiai 3–5 d. Kartais, ypač išsivysčius disbakteriozei (sukėlėjai stafilokokai,protėjai,grybeliai),enterokolitasgaliužsitęsti,osuaktyvėjus C. difficille – pasireikšti pseudomembraninis kolitas. C. perfringens kartais sukelia sunkų nekrozinį enteritą.
Diagnostika. Įtarti šias ligas padeda paciento vartoti nekokybiški maisto produktai, grupinis susirgimas, trumpas ligos inkubacijos periodas. Klinika beveik nesiskiria nuo kitų žarnyno infekcijų, pvz., salmoneliozės bei šigeliozės (ypač Zonės tipo). Lemiamos reikšmės diagnostikai turi bakteriologiniai vėmalų, išmatų bei įtariamų maisto produktų tyrimai. Tačiau, žinant šių mikrobų sąlygišką patogeniškumą, tyrimo rezultatus reikia vertinti atsargiai. Išskirti mikrobai bus reikšmingi diagnozei, jei:
– jie išauga gausiai pradiniame pasėlyje, o vėliau – jų mažėja, ar išnyksta;
– šie mikrobai išauginami iš kelių tirtų medžiagų (išmatų, vėmalų, maisto produkto);
– tie patys mikrobai išskirti keletui pacientų, valgiusių tą patį maistą.
Pagalbinės (retrospektyvios) reikšmės gali turėti specifiniųantikūnųpaieškosserume,naudojant laboratorinius diagnostikumus, iš ligonio išskirtą (auto) kultūrą, ar kitus metodus (ELISA) bei latekso agliutinaciją toksinams (pvz., C. difficille) nustatyti. Diferencinė diagnostika kaip gastrointestininės salmoneliozės.
Gydymo principai analogiški salmoneliozėms, tik rečiau skiriama antibiotikų ir rečiau imamasi intensyvios terapijos priemonių.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika. Panaši kaip šigeliozės ir salmoneliozės atvejais. Ligai plisti mažiau svarbios gyvulių ir paukščių ligos bei paukščių kiaušinių užterštumas, o svarbiausia profilaktikospriemonėyratinkamasmaistoproduktųparuošimas ir laikymas.