A. Marcinkutė

Himenolepiozė (Hymenolepiasis), arba himenolepiazė, yra nykštukinio arba mažojo kaspinuočio Hymenolepis nana (H. nana) ir žiurkinio kaspinuočio Hymenolepis diminuta (H. diminuta) sukelta žarnyno infekcija.
Hymenolepis nana invazija
Etiologija. Nykštukinis kaspinuotis (dwarf tapeworm) taip vadinamas, nes yra tik 2–4 cm ilgio. Priklauso Cestoda klasei.
H. nana būdingas nesudėtingas gyvybinis ciklas, abi – suaugusios kirmėlės ir lervos  – stadijos vyksta viename organizme. Patekę į žarnyną embrionuoti kiaušiniai mikrogaurelių zonoje išsivysto į cisticerkoidą, kuris, savo ruožtu, keturiais raumeniniais čiuptukais ir kabliukų vainikėliu atakuoja plonąsias žarnas, kur per kelias savaites kirmėlė suauga. Iš subrendusių proglotidų išsiskyrę kiaušiniai tampa užkrečiami, pradėdami naują ciklą, todėl galimos ir autoinvazijos.
Epidemiologija. Pagrindinis invazijos šaltinis ir rezervuaras yra žmogus, kartais – pelė.
Užsikrečiama kiaušinių patekus į burną su užkrėstu maistu ar vandeniu, galima užsikrėsti tiesiogiai per išmatomis užterštus pirštus. H. nana gali sukelti autoinvaziją ir superinfekciją. H. nana invazija gali išlikti keletą metų.
Šia liga dažniau serga vaikai, o sunkios invazijos pasitaiko imunosupresinės būklės ir nepakankamos mitybos vaikams. H. nana infekcija sunkiai kontroliuojama vaikų kolektyvuose, psichiatrijos stacionaruose.
Patogenezė ir patologija. Patologiniai žarnyno pokyčiai priklauso nuo invazijos gausumo. Besivystantys cisticerkoidai suardo žarnos mikrogaurelius, dėl to išsivysto enteritas, pasireiškia malabsorbcijos reiškinių.
Klinika. Inkubacijos periodas siekia 2 savaites. Dauguma invazijų simptomų nesukelia. Gausios H. nana invazijos pasireiškia nespecifiniaisrecidyvuojančiaisgastrointestininiais simptomais (pilvo spazmais, diarėja, anoreksija). Galimas dirglumas, galvos svaigimas, net traukuliai.
Diagnostika. H. nana invazijai nebūdingi specifiniaikraujopokyčiai,betkartaisbūnanedidelė eozinofilija.
Diagnozė patvirtinama aptikus H. nana kiaušinių tiriant koncentruotų išmatų preparatus mikroskopu. Gausi invazija gali būti diagnozuota ir natyviniuose išmatų tepinėliuose. H. nana kiaušiniai sferiniai, plona sienele, 30–47μm dydžio, turi du polinius elementus su 4–8 ataugėlėmis.
Gydymas. H. nana cistos, arba cisticerkai, yra atsparesnės gydymui negu suaugusios kirmėlės. Pirmiausia pasirenkamas preparatas – prazikvantelis, kurio skiriama vienkartinė 25 mg /kg dozė suaugusiesiems ir vaikams (galima skirti per 2 kartus). Alternatyvus vaistas – niklosamidas (Nicloside, Yomesan), kurio vartojama po 500 mg kartą per parą 3 dienas. Kiekvieną niklosamido tabletę rekomenduojama sučiulpti prieš valgį. Kontroliniai išmatų tyrimai atliekami po 2 savaičių ir 3 mėnesių baigus dehelmintizaciją.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika.Norint kontroliuoti H. nana invaziją būtina paisyti standartinių asmens higienos reikalavimų ir palaikyti reikiamą sanitarijos lygį.

Hymenolepis diminuta invazija
Etiologija. Hymenolepis diminuta yra stambesnis kaspinuotis už H. nana, siekiantis iki 90 cm ilgio, 4 mm pločio. Tai labai pasaulyje paplitęs graužikų kaspinuotis, randamas ir žmogaus organizme. Biologinis vystymosi ciklas sudėtingesnis negu H. nana, jį sudaro cisticerkoido stadija, kurios metu reikalingi lervas pernešantys nariuotakojai – „miltų kirminai“, ir suaugusio kaspinuočio vystymosi stadija.
Epidemiologija. Ligos rezervuaras arba šaltinis yra graužikai (žiurkės), žmogus – tik atsitiktinis galutinis kaspinuočio šeimininkas. Užsikrečiama atsitiktinai suvalgius miltiniais kirminais užteršto maisto (ne iki galo termiškai apdorotų miltinių produktų – košių, blynų). Šie kirminai perneša kaspinuočių lervas. Ligos atvejų registruojama visame pasaulyje, dažniau – esant blogoms higienos sąlygoms.
Patogenezė ir patologija. Iš patekusių į žarnyną embrionuotų kiaušinių išsilaisvinusios lervos atakuoja mikrogaurelių zoną, kurioje kyla vietinė uždegimo reakcija. Invazija žarnyne sukelia nuolat besikartojančias antrines bakterines infekcijas.
Klinika. Inkubacijos periodas trunka kelias savaites.
Ši himenolepiozė simptomų dažniausiai nesukelia, bet esant gausiai invazijai galimi dispepsiniai simptomai, diarėja.
Diagnostika. Galima nedidelė leukocitozė, eozinofilija,anemija.
Diagnozė patvirtinama išmatose mikroskopu suradus būdingų kiaušinių, kurie neturi polinių ataugėlių, nusidažo tulžimi, yra sferiniai, 70–85μm dydžio. Retkarčiais pasišalinantys nareliai diagnostikai nesvarbūs.
Gydymas. Nesiskiria nuo H. nana invazijos gydymo.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika.H. diminuta invaziją galima kontroliuoti naikinant žiurkes, apsaugant nuo artropodų maisto produktus, laikantis kitų sanitarinių higieninių reikalavimų.