Pseudomonas sukeltos infekcijos

A. Laiškonis
Etiologija. Pseudomonas aeruginosa (P. aeruginosa) yra gramneigiamos lazdelės, 0,5–1,5 μm dydžio, kurios neturi kapsulės ir nesudaro sporų. Priklauso Pseudomonas genčiai ir Pseudomonaceae šeimai. Pseudomonas maltophilia, sepacia, fluorescensir putida taip pat gali sukelti žmogaus patologiją. Bakteriją gaubia gleivinga plėvelė, apsauganti ją nuo antikūnų ir fagocitų bei skatinanti atsparumą antibiotikams.
Epidemiologija. Pseudomonas genties bakterijų randama ant sveikų žmonių odos, ypač pažastų ir anogenitalinėje srityse. Sveikiems imunokompetentiniams asmenims retai sukelia infekciją. Hospitalinės infekcijos rizikos veiksniai: neutropenija, piktybinės kraujo ligos, cistinė fibrozė,dirbtinėplaučiųventiliacija,nudegimas.Dažniausiaiserga didelės imunosupresijos asmenys, taip pat esant neutropenijai (neišnešioti kūdikiai, asmenys, sergantys leukoze, ilgai gydyti antibiotikais ar citostatikais). Pseudomonas gali augti ir daugintis net vaistuose ir dezinfekcinėse priemonėse ar tirpaluose.
Klinika. Manoma, kad Pseudomonas bakterijos gali būti ankstyvo amžiaus vaikų viduriavimo priežastis. „Tifoidinei“ ligos formai būdingas karščiavimas, mialgija ir viduriavimas. Vadinama trylikos dienų karštlige arba Šanchajaus karštlige. Pasveikstama savaime.
Pseudomonas gali sukelti plaučių ar inkstų uždegimą, meningitą, protezuotų vožtuvų endokarditą, išorinį otitą, folikulitą, osteomielitą, po spinalinės anestezijos ar po galvos traumų naudojant intraveninius ar ureterinius kateterius. P. aeruginosa – dažniausia bakterinio keratito priežastis.
Diagnostika. Sukėlėjų aptinkama, atlikus bakteriologinį kraujo, pūlių, skreplių ar kitų organizmo skysčių tyrimą.
Gydymas. Esant vietinei apribotai infekcijai, vietiškai skiriama 1 proc. acto rūgšties tirpalo, kolistino arba polimiksino B. Iš antibiotikų rekomenduojami karbapenemai (imipenemas, meropenemas) su antipseudomoniniu aminoglikozidu (gentamicinas, tobramicinas, amikacinas), fluorchinolonasciprofloksacinassuantipseudomoniniuaminoglikozidu, antipseudomoniniai penicilinai (piperacilino ir tazobaktamo preparatas, piperacilinas) su antipseudomoniniu aminoglikozidu ir antipseudomoniniai III kartos cefalosporinai (ceftazidimas,cefepimas)suantipseudomoniniuaminoglikozidu. Antibiotikų skiriama pagal antibiotikogramą, patariama skirti antibiotikų derinius.