Paragripas (Parainfluenza) – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga vidutinė intoksikacija, nosiaryklės, ryklės, gerklų, trachėjos, bronchų uždegimas.

Etiologija. Ligą sukelia Paramyxoviridae šeimos, RNR turintys 100–300 nm skersmens virusai. Yra žinomi 4 virusų tipai ir du potipiai (4A ir 4B). Virusą sudaro šeši struktūriniai proteinai: lipidų apvalkalas, kuriame yra 2 glikoproteinai (hemagliutininas neuraminidazė (HN) ir glikoproteinas F), apvalkalo vidiniame paviršiuje yra M proteinas, nukleoproteinas NP, fosfoproteinas P ir proteinas L. Viruso genomas yra nesegmentinės struktūros, sudarytas iš viengrandės linijinės RNR. Virusas neatsparus išorinėje aplinkoje, kambario temperatūroje išsilaiko ne ilgiau kaip 4 valandas, o 50 ºC temperatūroje virusas žūsta per 30 minučių. Ligas dažniausiai sukelia viruso 1, 2, 3 tipai, o 4 viruso tipas iš ligonių kvėpavimo takų gleivių išskiriamas labai retai.

Epidemiologija. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Virusas perduodamas oro lašiniu būdu. Liga paplitusi visame pasaulyje. Paragripas pasireiškia protrūkiais ir sporadine forma. Protrūkiams būdingas sezoniškumas. Sporadinių ligos atvejų būna ištisus metus. Paragripo 1 virusas sukelia protrūkius rudenį, paragripo 2 dažniausiai rudenį ir žiemą, o paragripo 3 dažniausiai pavasarį–vasarą. Didžiausias sergamumas yra kūdikių ir 1–5 metų vaikų. Paragripo virusai sukelia iki 20 proc. visų ūminių virusinių respiracinių ligų suaugusiesiems ir iki 30 proc. vaikams. Imunitetas trumpalaikis ir specifinisvirusotipui.
Patogenezė. Virusai dauginasi nosiaryklės, ypač gerklų, epitelio ląstelėse, epitelio ląstelių patologiniai pokyčiai galimi ir nosies gleivinėje bei plaučių alveolėse. Viremija būna retai. Infekcijos metu produkuojama interferonų, kuriems būdingas antivirusinis poveikis. Sekreciniai IgA antikūnai, susidarantys kvėpavimo takų gleivinėse antrą infekcijos savaitę, turi apsauginę reikšmę. Klinika. Inkubacijos periodas 2–7 dienos, dažniausiai 3–4 dienos. Ligos pradžia poūmė, temperatūra subfebrili, kartais febrili. Aukšta kūno temperatūra, intoksikacija nebūdinga. Pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų kataras – užgula nosį, vargina sloga, gerklės skausmas, sausas kosulys, užkimimas, matyti užpakalinės ryklės sienelės hiperemija. Pagrindiniai ligos patologiniai sindromai yra ūminis laringotracheobronchitas (dažnas vaikams nuo 6 mėn. iki 3 metų); bronchiolitas (nuo 6 sav. iki 2 metų); pneumonija (dažniau kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms); ūminė respiracinė infekcija (bet kokio amžiaus). Vaikams nuo 6 mėn. iki 3 metų liga gali pasireikšti krupo sindromu (ūminis laringitas su gerklų stenozės reiškiniais). Būdingas lojimą primenantis kosulys ir kriokiantis alsavimas (stridoras), bet afonijos nebūna. Greitai atsiranda dusulys, cianozė. Krupą sukelia 2 ir 3 tipo paragripo virusai. Bronchiolitą ir pneumoniją sukelia 3 tipo virusai. Dažniausiai liga pasireiškia rinofaringito, laringito, faringotracheobronchito požymiais, rečiau bronchiolito, pneumonijos simptomais. Dažniausios paragripo komplikacijos yra bakterinės infekcijos: plaučių uždegimas, rečiau otitas, sinusitas. Pavojingiausia komplikacija vaikams – krupas.
Atliekant laboratorinius tyrimus gali būti nustatomas saikingai padidėjęs ENG, nežymi leukopenija ir limfocitozė. Dažnai laboratorinių tyrimų rezultatai būna be patologinių pokyčių.

Diagnostika. Paragripą kliniškai sunku atskirti nuo kitų ŪVKTI. Diagnozę patvirtinantys virusologiniai ir serologiniai tyrimai retai atliekami.
Paragripo viruso sukelta ŪVKTI skirtina nuo bakterinių viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimų, krupas – nuo kitų priežasčių gerklų edemos, nuo gerklų difterijos. Bakterinei infekcijai būdinga stipresnė intoksikacija, didesnė karščiavimas, pūlingas sekretas, kraujo tyrime nustatoma leukocitozė, granuliocitozė, padidėjęs CRB koncentracija. Krūtinės ląstos ir veido daubų rentgenogramose esama būdingų pokyčių. Gerklų difterijaibūdinga afonija.

Gydymas. Antivirusinių medikamentų, veikiančių paragripo virusą, nėra. Gydymas simptominis, panašiai kaip gripo. Pasireiškus krupo simptomams, skiriama adrenalino aerozolio inhaliacijų, deksametazono, deguonies terapija, kartais reikalinga intubacija.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika. Vakcina nuo paragripo nesukurta. Rekomenduojama izoliuoti ligonį, plauti rankas po kontakto su ligoniu.