A. Laiškonis

Koronavirusinė infekcija – tai sunkus plaučių uždegimas, kurį sukelia Corona virusas, pasireiškiantis dideliu karščiavimu, bendra organizmo intoksikacija ir sunkiu plaučių uždegimu, dažnai pasibaigiančiu mirtimi.

Etiologija. Corona virusas yra vidutinio dydžio, 100–150 nm skersmens, apvalus, turi RNR, apsuptas membranos su iškyšuliukais, primenančiais karūną. Išskirti 2 tipai (229E ir OC43), galintys žmogui sukelti ligą. Virusas atsparus išorėje, išlieka apie 6 dienas suspenduotų dalelių pavidalu, apie 3 val. išlieka ant sausų paviršių. Jis yra paplitęs aplinkoje ir buvo žinomas gana seniai kaip gyvuliams patologiją sukeliantis agentas. Žmonių Corona virusą 2003 m. išskyrė Peiris iš ligonio nosies ir gerklės išskyrų ir kraujo. Silpna jo koncentracija lieka kraujyje iki 9 ligos dienos. Žmogaus Corona virusas, kaip ir kiaulių analogiškas virusas, gali daugintis Vero ląstelėse, bet ryšys tarp judviejų nenustatytas.

Epidemiologija. Corona virusai labai paplitę gyvulių pasaulyje. Jie sukelia viduriavimus stambiesiems raguočiams, peritonitą katėms, žaibinį hepatitą ir CNS demielinizaciją pelėms. Nustatyta, kad Corona virusų gyvuliai išskiria su išmatomis. Sergantis žmogus yra infekcijos šaltinis. Sukėlėjai plinta per „lašelius“, kuriuose būna didelė virusų koncentracija, galimas lašinis plitimo būdas per orą. Corona virusų rasta sergančių žmonių išmatose, todėl negalima atmesti ir šio užsikrėtimo kelio. SŪRS užsikrečiama po ilgo arba besikartojančio kontakto su ligoniu, kuriam yra plaučių uždegimo simptomų, nors kartais užtenka labai nedidelio kontakto (pvz., praeiti koridoriumi, kuriame prieš tai buvo ligonis).
Pirmą kartą Corona viruso sukelta žmonių patologija užregistruota 2003 m. vasario mėnesį. Epidemija, prasidėjusi Honkonge, apėmė daugiau nei 30 pasaulio šalių, 5 kontinentus. Iš viso užregistruoti 8 096 atvejai, mirė 774 (9,6 proc.) ligoniai. Iš visų užsikrėtusiųjų 20 proc. buvo medicinos darbuotojai (nuo 17 proc. Kinijoje, iki 43 proc. Kanadoje), kurie slaugė ligonius arba atliko įvairias procedūras. Nuo 2004 m. SŪRS atvejų nebuvo registruota.
PSO rekomenduoja skirti galimą ir įtartiną SŪRS atvejus:
Galimas atvejis:
• staiga pakilusi aukštesnė nei 38 ºC temperatūra;
• vienas ar keli apatinių kvėpavimo takų patologijos simptomai:
kosulys,
dusulys,
sunkus alsavimas,
girdimi karkalai,
sutrikęs deguonies pasisavinimas,  rentgeno pokyčiai plaučiuose, kai šie simptomai atsirado prieš 10 dienų;
• lankymasis vienoje iš PSO nurodytų pavojingų šalių (remiantis PSO kriterijais, perduodamais informaciniais pranešimais);
• galimas sąlytis su įtartinu ligoniu:
asmuo gyveno su ligoniu arba jį slaugė,
tiesiogiai bendravo arba lietė sergančio asmens išskyras.
Įtartinas atvejis:
• visi atvejai, kai yra plaučių uždegimo, pagrįsto rentgeno tyrimu arba kompiuterine tomograma, požymiai.
Negalimas atvejis:
• esant šiems kriterijams:
gera paciento klinikinė būklė,
nėra rentgeno ir plaučių tomogramos požymių, būdingų plaučių uždegimui,
nėra limfopenijos kraujyje,
nebuvo sąlyčio su įtartinu atveju.

Klinika. Būdingas gana ilgas inkubacijos periodas – nuo 2 iki 14 dienų (vidutiniškai 6 dienos). Ligos pradžia panaši į gripą: skauda raumenis, galvą, pakyla temperatūra ir krečia šaltis. Po paros būklė tariamai pagerėja, o 3–5 dieną prasideda hipertermija (retai hipotermija), daugum1 ligonių krečia šaltis, dingsta apetitas, skauda galvą, raumenis, pradedama skrepliuoti, vargina dusulys, kartais ryklės uždegimas. Kai kada ligonius pykina, jie viduriuoja.
Diagnostika. Diagnozę pagrindžia klinikiniai požymiai, epidemiologinė anamnezė. Iš laboratorinių tyrimų – kraujyje leukopenija, limfopenija ir trombocitopenija, padidėję ALT, CRB, LDH kiekiai. Virusai identifikuojamispecialioseIII–IVlygiolaboratorijose.Corona virusai nustatomi PGR metodu, identifikuojantvirusoRNR,kartuatliekamasserologinis tyrimas ELISA metodais. Atliekamas plaučių rentgeno tyrimas, neaiškiais atvejais – plaučių kompiuterinis tyrimas. Autopsijos tyrimo metu paimtuose plaučių audinio mėginiuose yra plaučių alveolių su hemoraginiais pažeidimais ir kralininėmis membranomis. Matyti plaučių ląstelių deskvamacija, jų vakuolizacija, vienbranduolių tarpaudininė ir alveolinė infiltracija.

Gydymas. Ligoniai gydomi intensyviosios terapijos skyriuose, imamasi visų izoliavimo priemonių (žr. „Raupai“), reikalingų esant karantininei infekcijai. Etiotropinis gydymas – ribavirino geriama po 1,2 g kas 8 val. (lengva ar vidutinio sunkumo forma). Kai ligos forma sunki, geriama po 400 mg kas 8 val. (iki 2 g), gydoma 4–6 dienas. Patogeninis gydymas įprastinis, į veną lašinama elektrolitų, gliukozės, koloidinių tirpalų. Rekomenduojama skirti prednizolono po 1 mg/kg svorio per dieną (lengva ar vidutinė forma) ar po 0,5 g kas 8–12 val. (ligos forma sunki). Antrinės infekcijos profilaktikai skiriama antibiotikų – cefalosporinų arba fluorochinolonų.Simptominisgydymas– atsikosėjimą gerinantys vaistai, antipiretikai. PSO rekomenduoja ligonį išrašyti iš stacionaro pagal tolesnius kriterijus.
• PSO kriterijai:
ligonis nekarščiuoja 4 dienas;
pakankama deguonies koncentracija kraujyje;
25 proc. pagerėjęs plaučių rentgeno vaizdas;
ligonis gydomas ligoninėje ne trumpiau kaip 3 savaites.
• Arba pacientas išrašomas iš ligoninės šiais atvejais:
48 val. normali temperatūra;
išnykęs kosulys;
limfocitų ir trombocitų kiekis pasiekė normą;
kreatinfosfokinazė ir kepenų fermentai normalūs;
teigiama plaučių rentgeno dinamika.
Išrašytas iš ligoninės asmuo 2 kartus per dieną turi matuotis kūno temperatūrą. Jeigu 2 kartus paeiliui temperatūra didesnė nei 38 ºC, pacientas turi grįžti į ligoninę.
Kartojami kraujo tyrimai, plaučių rentgenograma.
Po 3 sav. imama kraujo serologiniam tyrimui atlikti.
Į darbą ar studijas persirgęs pacientas gali sugrįžti, kai temperatūra yra normali 10 dienų. Per tą laiką patariama būti namuose, vengti bendrauti su aplinkiniais.

Priešepideminės priemonės ir profilaktika. Nors Lietuvoje SŪRS atvejų neužregistruota, atsižvelgiant į susidariusią nepalankią epideminę situaciją pasaulyje ir siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos teritoriją nuo SŪRS įvežimo ir išplitimo, būtina tinkamai organizuoti pasirengimą galimiems SŪRS atvejams ir atsižvelgti į PSO rekomendacijas, susijusiomis su tarptautinėmis kelionėmis lėktuvais, kurios gali būti taikomos ir tarptautinėms kelinėms autobusais, traukiniais ar laivais.
Ligoniai, kurių simptomai panašūs į gripą, nedelsiant izoliuojami ir hospitalizuojami specializuotuose infekcinių ligų stacionaruose (PSO duomenimis, apie 20 proc. pacientų gydomi intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuose), specialiose palatose, atskirai nuo visų kitų pacientų. Personalui rekomenduojama dėvėti asmenines apsaugos priemones.
Persirgusieji SŪRS dispanserizuojami, būtina sekti kūno temperatūrą. Iki tol būtinas namų režimas, kontaktuojama minimaliai. Kol buvę ligoniai yra dispanserizuoti, jų šeimos nariai privalo laikytis higienos reikalavimų – rankas plautis po kiekvieno kontakto su rekonvalescento (persirgusiojo) kūno sekretais (respiraciniais sekretais, šlapimu, išmatomis). Galima naudoti ir spirituotus rankų dezinfekantus. Kontaktuojant tiesiogiai su persirgusio asmens kūno skysčiais, naudotinos pirštinės (jos kaskart keičiamos, neplaunamos). Rankos nusiplaunamos ir nusimovus pirštines.
Kosėdamas ar čiaudėdamas ligonis privalo užsidengti burną vienkartine nosine, o bendraudamas su šeimos nariais – užsimauti standartinę chirurginę kaukę, taip pat naudotini atskiri indai, rankšluosčiai, patalynė. Kiti šeimos nariai šiuos indus, rankšluosčius, patalynę gali naudoti, tik kai jie išplaunami vandeniu ir standartinėmis plovimo priemonėmis.Užregistravus SŪRS atvejį Lietuvoje, asmenys, išvykstantys iš šalies tarptautiniais reisais, turėtų pateikti informaciją, ar per paskutines 48 val. nepajuto sindromui būdingų simptomų, ar neturėjo sąlyčio su įtariamu ar galimu SŪRS atveju per paskutines 14 d., ar nekarščiuoja (esant reikalui, pasimatuoti kūno temperatūrą). Jei asmuo karščiuoja, patariama kelionę atidėti ir kreiptis medicinos pagalbos.
Jei keleiviui, vykstančiam iš vietovės, kurioje plinta SŪRS, per skrydį pasireiškia karščiavimas, kosulys, pasunkėja kvėpavimas ar atsiranda kitų kvėpavimo sutrikimų, lėktuvo įgulai rekomenduojama ligonį izoliuoti kuo toliau nuo kitų keleivių ir įgulos, užmauti apsauginę medicininę (chirurginę) kaukę, jei yra galimybė, ligoniui sudaryti sąlygas naudotis atskiru tualetu. Įgulos vadas turi susisiekti su paskyrimo vietos oro uostu, kad medicinos tarnybos pasiruoštų įtariamam SŪRS sergančiam keleiviui priimti, o atvykus ligonis izoliuojamas, įvertinama jo sveikatos būklė ir imamasi kitų reikalingų priemonių.
Išsiaiškinami visi per skrydį su įtariamu ligoniu kontaktavę asmenys. Jie medikams turi pateikti savo duomenis, nurodyti adresą ar telefoną, kuriais būtų galima susisiekti per artimiausias 14 d. Kiti su ligoniu nekontaktavę keleiviai ir įgula sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams turi pateikti savo duomenis, nurodyti adresą ar telefoną, kuriais juos būtų galima surasti per 14 d. po skrydžio. Šiuos asmenis būtina informuoti apie SŪRS, jiems patariama stebėti savo sveikatos būklę ir kreiptis medicinos pagalbos, jei per 10 d. nuo skrydžio atsirastų SŪRS būdingų simptomų. Kol dar nėra jokių ligos požymių, keleiviams ir įgulai nereikia skirti jokių vaistų.
Įtarus ar diagnozavus SŪRS, lėktuve atliekama dezinfekcija.