Stafilokokinė virškinimo trakto infekcija gali pasireikšti kaip maisto toksinė infekcija, kaip enterokolitas (diarėja) arba kaip maisto intoksikacija. Ją sukelia patogeniškų stafilokokų (Staphylococcus aureus ir kt.) gaminamas termostabilus enterotoksinas. Šį enterotoksiną stafilokokaigaminaaerobinėmis sąlygomis produktuose, kur gausu baltymų, cukraus ir krakmolo. Virinant jis išlieka 30 min., suyra tik autoklave (120 °C) per 30 min. Optimali temperatūra enterotoksinui pasigaminti esti 25–30 °C.
Epidemiologija. Patogeniškų stafilokokų šaltinis – dažniausiai žmogus, sergantis įvairiomis pūlingomis ligomis – piodermija, furunkulioze, tonzilitu, otitu ir kt. Sergant mastitu gali būti užkrėstas ir motinos pienas. Dar didesnį apsikrėtimo pavojų sukelia mastitu sergančių karvių pienas ir jo gaminiai (varškė, sūris, ledai, kremai, tortai, pyragaičiai). Toksinas išlieka ir raugintame bei pasterizuotame piene. Rečiau apsinuodijama per mėsą, dešrą, žuvį, ypač konservuotą aliejuje.
Patogenezė. Stafilokokinių intoksikacijų patogenezėje svarbiausias yra enterotoksinas, pasigaminęs maisto produkte. Jo nesunaikina skrandžio rūgštys bei fermentai. Toksino poveikis skrandžio ir žarnyno gleivinei yra minimalus, vyrauja funkcinė diarėja dėl sutrikusios vandens ir elektrolitų readsorbcijos. Stiprus bendras toksinis poveikis, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. Jei ligonio žarnyne vyksta stafilokokų kolonizacija (nusilpusiems asmenims, ypač kūdikiams), ten galimi net opiniai pokyčiai.
Klinika. Inkubacijos periodas yra 2–4 val. Ligos pradžia ūmi su pykinimu, vėmimu, skausmu duobutėje. Karščiuojama gali būti stipriai, su šaltkrėčiu, tačiau neretai temperatūra tėra subfebrili. Būdingas ūminis kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas), pasireiškiantis dideliu silpnumu, alpimu, tachikardija, hipotenzija ar net traukuliais. Ligonį pila prakaitas, atšąla galūnės. Dėl gastrito ar gastroenterito sutrinka vandens ir elektrolitų balansas. Ligos trukmė dažniausiai 1–3 d., jos prognozė gera.
Diagnostika. Įtarti šią ligą padeda susirgimas po trumpo inkubacijos periodo, suvalgius įtartino pieno produkto ar konditerijos gaminio, laikyto kambario temperatūroje. Diagnostikai svarbu, kad serga grupė žmonių. Diagnozę patvirtinti bakteriologiškai retai pavyksta, ypač tiriant ligonių išskyras. Dažniau stafilokoką pavyksta išskirti iš maisto produkto, jei jis nebuvo termiškai apdorotas. Reikia įvertinti užkrato gausumą, patogeniškumą, duomenis gretinti su ligonio tyrimo rezultatais. Kartu ieškoma ir kitų žarnyno bakterijų.
Gydymas. Skubus skrandžio plovimas. Jei ligonis neviduriuoja, jam atliekama valomoji klizma. Skiriama gerti skysčių ar į veną lašinama tirpalų skysčių kiekiui atstatyti, naudojamos priemonės nuo šoko. Antibakterinis gydymas netikslingas. Efektyvūs yra enterosorbentai, dažniausiai vartojamas diosmektitas (Smecta), adsorbuojantis toksinus ir bakterijas bei palaikantis apsauginį žarnyno barjerą. Priemonės nuo epidemijos ir profilaktika.

Priemonės nuo epidemijos taikomos kilus protrūkiui. Stafilokokinės maisto toksinės infekcijos profilaktikaisvarbuvykdytisanitarinius-higieninius ir maisto gamybos, prekybos ir saugojimo technologijos režimo reikalavimus. Svarbu, kad maisto negamintų asmenys, sergantys pūlingomis odos ligomis, landuonimis, tonzilitais. Maisto produktai turi būti gerai termiškai paruošiami, laikomi šaltai ir greitai realizuojami.