Difilobotriozė

A. Marcinkutė


Difilobotriozė (Diphyllobotriasis), arba difilobotriazė, – žuvinio kaspinuočio Diphyllobothrium latum (D. latum) sukelta žarnyno invazija, galinti arba ilgai tęstis ir sukelti tik minimalius klinikinius simptomus arba pasireikšti besimptomine klinikine forma. Kai kuriems asmenims atsiranda perniciozinės anemijos reiškinių.

Etiologija. D. latum (intestinal fishtapeworm), arba žuvinis kaspinuotis, yra vienas iš didžiausių plokščiųjų kirminų, parazituojančių žmogaus žarnyne, siekiantis iki 1–12 m ilgio ir turintis tūkstančius narelių (proglotidų), savo gimdos kanaluose talpinančių tūkstančius kiaušinių. Biologinis vystymosi ciklas yra sudėtinis, tarpiniai šeimininkai būna du: gėlavandeniai vėžiagyviai ir žuvys. Suaugęs ir parazituojantis žmogaus žarnyne kaspinuotis turi galvutę (scolex), kuria prisitvirtina prie plonosios žarnos sienelės, ir narelius (plačius proglotidus) su rozete primenančia gimda centre. Suaugęs kaspinuotis gali skirti kiaušinius mėnesiais, netgi metais. Daugiau kaip 1 milijoną kiaušinių per dieną gali išskirti su išmatomis į aplinką. Kiaušiniams patekus į ežerų ar upių vandenį, prasideda pirmoji laisvai plaukiojanti lervų stadija, vadinama koracidija. Jas praryja vėžiagyviai, o pastaruosius – žuvys, kurių organizme išsivysto į kaspiną panaši lerva, invazinė žmogui, kuris yra galutinis parazito šeimininkas.

Epidemiologija. Pagrindinis užkrato rezervuaras yra žmogus, bet gali būti ir šunys, lokiai, kiti gyvūnai, besimaitinantys žalia žuvimi. Žmogus užsikrečia kaspinuočiu, valgydamas žalią arba blogai termiškai apdorotą žuvį. Žmogus žmogui parazito neperduoda.
Imlumas šiai kaspinuočio invazijai visuotinis. Endeminis paplitimas būdingas Skandinavijos šalyse, taip pat Kanadoje, JAV, ypač Aliaskoje. Paplitimas susijęs su nutekamųjų vandenų išleidimu į ežerus. Lietuvoje registruojami tik pavieniai difilobotriozėsatvejai.

Patogenezė ir patologija. Kaspinuotis parazituoja tik proksimalinėje plonosios žarnos dalyje. Patologinis procesas apsiriboja konkurencija su šeimininku dėl vitamino B12 absorbcijos. Šis vitaminas selektyviai absorbuojamas D. latum iš šeimininko virškinamojo trakto, be to, pats parazitas išskiria sekrecinį faktorių, mažinantį vitamino B12 absorbciją iš žarnyno. D. latum makrocitinę anemiją dažniausiai sukelia asmenims, turintiems genetinį polinkį, ypač Skandinavijos šalyse. 40 proc. asmenų, nešiojančių žarnyne šį kaspinuotį, sumažėja vitamino B12 kiekis ir apie 2 proc. jų išsivysto anemija.
Klinika. Inkubacijos periodas yra 3–6 savaitės nuo užkrėstos žalios žuvies suvalgymo iki kiaušinių šalinimosi su išmatomis. Dauguma invazijų simptomų nesukelia. Kartais žmonės gali skųstis skausmu epigastriumo srityje, žarnyno gurgitacija, viduriavimo epizodais, pykinimu, vėmimu, svorio mažėjimu. 1–2 proc. užsikrėtusių D. latum asmenų išsivysto vitamino B12 nepakankamumas, pasireiškiantis kaip megaloblastinė anemija ir neurologiniai reiškiniai: sąstingis, galūnių tirpimas, parestezijos bei sumažėjęs jautrumas vibracijai. Sunki komplikuota anemija arba žarnyno nepraeinamumas pasireiškia labai retai.

Diagnostika. Difilobotriozėgalibūtiįtarta,tiriantperiferinįkraująnustačiussaikingą leukocitozę, anemiją bei eozinofilijąirpatikslinusepidemiologiniusduomenis.
Diagnozė patvirtinama koncentracijos metodais paruoštuose išmatų preparatuose mikroskopu suradus D. latum kiaušinių (ovoidiniai, gelsvai rudi 60–75 μm ilgio ir 40–50 μm pločio) arba makroskopiškai išmatose aptikus 3–11 mm ilgio proglotidų. Subrendę proglotidai turi į rozetę panašią gimdą. Diferencijuojama nuo kitų invazijų ir gastroenterologinių ligų.

Gydymas. Difilobotriozė gydoma tik patvirtinus diagnozę parazitologiniais mikroskopiniais tyrimais. Pirmiausia pasirenkamas preparatas yra prazikvantelis, kurio vienkartinė dozė suaugusiesiems ir vaikams yra 5–10 mg/kg. Alternatyvus vaistas yra niklosamidas (Nicloside, Yomesan), kurio vienkartinė dozė – 2 g. Kiekvieną niklosamido tabletę rekomenduojama sučiulpti prieš valgį. Šie preparatai kartais gali sukelti galvos skausmą, dirglumą, pilvo skausmą, pykinimą.
Kontroliniai išmatų tyrimai kirminų kiaušiniams ir proglotidams aptikti atliekami po 1, 3 ir 6 mėn. nuo dehelmintizacijos.

Priešepideminės priemonės ir profilaktika.Išvengti D. latum invazijos galima tinkamai verdant žalią žuvį arba ją užšaldant –18 ºC temperatūroje 24–48 valandoms. Užsikrėtusieji aplinkiniams nepavojingi, izoliuoti nereikia.