Įgimta raudonukė

Galimybė kilti vaisiaus infekcijai tiesiogiai priklauso nuo nėštumo laiko.Vėlyva infekcija neapsaugo nuo įgimtos pažengusios raudonukės sindromo.
Galimi sutrikusio vaisiaus vystymosi sindromai, esant įgimtai raudonukei, pateikti toliau.

Embriopatija
Šį sindromą 1941 m. aprašė Gregg. Įvairaus laipsnio pažeidimai gali būti nustatomi iš karto gimus, bet apie visas pasekmes (ypač psichomotorinio vystymosi sutrikimus) sužinoma tik praėjus keleriems metams. Apsigimimai paprastai būna daugybiniai. Dažniausiai pažeidžiami organai išvardyti toliau.
• Akys – dažniausiai būna abipusė katarakta. Taip pat galima mikroftalmija,glaukoma, ragenos drumstis.
• Klausos aparatas – kurtumas, dažniausiai asimetrinis, nevisiškas. Būdingas aukštų dažnių klausos sutrikimas.
• Kardiovaskulinė sistema – galimos įvairios širdies ydos, tačiau dažniausiai – neužakęs arterinis kanalas ir plaučių arterijos stenozė.
• Nervų sistema – mikrocefalija, protinio vystymosi atsilikimas.
• Kitos organų sistemos pažeidžiamos rečiau, kiek dažnesni dantų vystymosi sutrikimai (hipoplazija, neišsivystymas, mikrognatija).
Įgimtos pažengusios raudonukės sindromas
Tai yra lėtinė generalizuota infekcija. Virusų išlieka naujagimio organuose ir ryklėje. Kartu galimas ir embriopatijos sindromas.
Naujagimis visada būna mažo svorio, taip pat būdingi šie simptomai (ar jų grupės): trombopeninė purpura, hepatitas ir hepatomegalija, limfocitinis meningitas, miokarditas, intersticinė pneumonija, kaulų pažeidimai, psichomotorinio vystymosi sutrikimai.
Diagnostika
Dažniausiai būna tipiška anamnezė ir tipiškas embriopatijos tipas.Įgimtos izoliuotos raudonukės diagnozė patvirtinama: • virusų aptikus naujagimio organizme (ryklėje, šlapime, smegenų skystyje);
• specifiniųIgMaptikus naujagimio organizme jam gimus arba esant teigiamai serologinei reakcijai nuo šešto mėnesio.
Profilaktika.Kadangi efektyvaus gydymo nėra, vienintelis būdas, padedantis išvengti apsigimimų įgimtos pažengusios raudonukės atveju, yra nėštumo nutraukimas.
Jei nėra medicininės dokumentacijos, įrodančios, kad moteris turi įgytą imunitetą, serologinės reakcijos, siekiant nustatyti raudonukę, turėtų būti atliktos moterims prieš joms pastojant ir per pirmą prenatalinį tyrimą (iki trečio nėštumo mėnesio).
Nėščiųjų profilaktika(esantseronegatyviaireakcijaiarbanežinantimuniniostatuso dėl raudonukės). Ypač būtina stebėti per pirmą nėštumo trimestrą, kai galimos dvi situacijos:
• kontaktas su galimai raudonuke sergančiu asmeniu;
• moteriai atsiranda raudonukę primenančių bėrimų.
Diagnostika serologinė – specifiniųIgMklasėsantikūnųatsiradimas ir serokonversija.
Vaisiaus infekcija nustatoma ieškant IgM klasės antikūnų virkštelės kraujyje (kraujo paimama kontroliuojant echoskopu), nuo 22 savaitės.
Svarbiausi aspektai:
• nėščiosioms būtina vengti kontaktų, ypač darbinių (darbas gydymo įstaigose, mokyklose);
• imunoglobulino vartojimas vertinamas prieštaringai;
• užsikrėtus per pirmus tris nėštumo mėnesius, nėštumą reikia nutraukti.
Populiacijos profilaktika.Ypatingas dėmesys kreiptinas, jei galinčių gimdyti moterų raudonukės imuninis statusas neigiamas arba nežinomas. Vakcinacija nuo raudonukės galima, tik jei kontracepcijos priemonės naudojamos vieną mėnesį prieš ir du mėnesius po vakcinacijos (vartojama gyva atenuota vakcina), nėščių moterų vakcinuoti negalima.