Rytų arklių encefalomielitas

A. Laiškonis


Rytų arklių encefalomielitas (Eastern equine encephalitis) yra ūminė transmisinė infekcinė liga, pasireiškianti sunkiu CNS pažeidimu, ja serga gyvuliai ir žmones.

Etiologija. Sukėlėjas – Togaviridae šeimos Alphavirus genties viengrandę RNR turintis virusas. Virusas sferinės formos, 50–125 nm skersmens, jautrus aukštai temperatūrai (greitai inaktyvinasi 56 ºC ir aukštesnėje temperatūroje), bet ilgai išsilaiko žemoje temperatūroje. Jų pirmą kartą išskirta 1933 m. iš kritusio arklio smegenų, 1938 m. jau užregistruota žmonių ligos atvejų.

Epidemiologija. Liga registruojama Amerikos žemyne nuo JAV iki Argentinos, o pastaraisiais metais pavienių židinių nustatyta Kanadoje, Filipinuose ir Europoje – Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Dažniausiai prieš žmonių encefalomielito protrūkį serga arkliai (1–2 sav. epidemijų skirtumas).

Gamtoje šio viruso rezervuaras yra paukščiai – žvirbliai, fazanai ir kt.; gamtoje šiam virusui jautrūs arkliai, asilai, karvės. Ligos sukėlėjo pernešėjai yra Aedes (9 rūšys) ir Culex (2 rūšys) uodai, manoma, kad pernešėjai gali būti ir erkės bei utelės, parazituojančios ant paukščių. Žmonių encefalomielito protrūkių būna vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga jaunesnio amžiaus vaikai ar vyresni kaip 55 metų suaugusieji, nes nuo 15 iki 55 metų asmenys šia liga dažnai perserga be simptomų. 

Lietuvoje liga neregistruota.

Patogenezė ir patologija. Patekę į žmogaus organizmą, virusai išplinta, patenka į nervines ląsteles. Smegenų audinyje matyti neuronų lizė, nekrozinių židinių, apie kurios gausu leukocitų ir histiocitų. Žuvus ląstelėms, jų vietoje išveša glija. Pažeidžiama galvos smegenų pusrutulių žievė, bataliniai ganglijai ir pailgosios smegenys. Pasireiškia uždegiminė smegenų apvalkalų reakcija, kai kada patologinis procesas pereina į galvos smegenų baltąją substanciją.

Klinika. Inkubacijos periodas – nuo 5 iki 15 dienų. Liga pasireiškia karščiavimu iki 39–40 ºC, vargina stiprus galvos skausmas. Praėjus porai dienų ligonio būklė sąlygiškai „pagerėja“ 2–3 dienoms. Paskui ligonis vėl sukarščiuoja, būna traukuliai, koma, kai kada parezės ir paralyžiai. Smegenų skystyje – didelė pleocitozė (iki 1 000 ląstelių/mm3), iš pradžių vyrauja neutrofilai,ovėliau–limfocitai,padaugėjabaltymo.

Diagnostika. Ligos diagnozė nustatoma pagal kliniką ir laboratorinius tyrimus (kraujyje ir likvore ieškoma specifinių IgM klasės antikūnų ir jų titro augimo, tyrimai kartojami).
Liga diferencijuojama nuo kitų arbovirusų sukeliamų encefalitų: Vakarų arklių, Sent Luiso, Kalifornijos ir kt.

Gydymas. Gydymas yra patogenezinis ir simptominis. Tačiau taip pat gali būti skiriama specifinio(iš arklio serumo pagaminto) imunoglobulino. Jei simptomų nepasireiškia, išeitis gera. Jei klinika išreikšta, mirtingumas epidemijos metu siekia 20–30 proc., o kartais net iki 70 proc.

Priešepideminės priemonės ir profilaktika. Endeminiuose rajonuose arkliai ir žmonės profilaktiškai vakcinuojami, uodai naikinami įvairiais repelentais.