Rinovirusinė infekcija (Coryza, rhinitis acuta, common cold) – tai ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdingas nosies gleivinės uždegimas, sloga, nestiprus karščiavimas.

Etiologija. Ligą sukelia rinovirusai, priklausantys Picornaviridae šeimai, Rhinovirus genčiai. Viruso genomas yra nesegmentinės struktūros, sudarytas iš viengubos vijos RNR. 20–30 nm skersmens sferinės formos virionas.Yra žinoma per 100 serotipų.
Epidemiologija. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Perdavimo būdai – kontaktinis buitinis ir oro lašinis. Užkratas plinta oro lašiniu būdu per orą ir per užkrėstus buities daiktus ar rankas. Dažniausiai užsikrečiama kontaktiniu būdu, kai rankomis, ant kurių yra patekę gleivių lašelių, infekuojama gleivinė. Rinovirusai yra dažniausi peršalimo ligų sukėlėjai, etiologinėje struktūroje sudaro 30–50 proc. atvejų. Rinovirusinė infekcija paplitusi visame pasaulyje. Imlumas visuotinis. Dažniau serga vaikai iki 5 metų. Ligonis pavojingas aplinkiniams 5–9 paras. Imunitetas trumpalaikis ir tik konkrečiam viruso tipui. Ligos atvejų būna per visus metus. Rudenį ir pavasarį sergamumas padidėja.

Patogenezė. Viruso replikacija vyksta nosies ir nosiaryklės (vaikams taip pat trachėjos ir bronchų) gleivinės epitelio ląstelėse. Ligos simptomų intensyvumas koreliuoja su viruso dalelių koncentracija nosies išskyrose. Būdinga ryški gleivinės ir subepitelinių audinių edema, uždegiminių ląstelių – neutrofilų,limfocitų,plazminiųląstelių–infiltracija. Per savaitę nuo užsikrėtimo pasigamina sekrecinių IgA ir virusą neutralizuojančių serumo antikūnų. Ląstelinio imuniteto vaidmuo kontroliuojant rinovirusinę infekciją yra menkas.
Klinika. Inkubacijos periodas nuo 1 iki 6 dienų, dažniausiai 2–3 dienos. Liga prasideda ūmiai čiauduliu ir nosies užgulimu, vėliau ima gamintis serozinių, vandeningų nosies išskyrų. Gali peršėti gerklę, užgulti ausis. Sausą kosulį gali sukelti iš nosies per ryklę nutekančios gleivės. Kūno temperatūra būna normali arba subfebrili, intoksikacijos požymiai nestiprūs. Nuovargis ir galvos skausmas juntamas retai ir būna silpnas. Po kelių dienų išskyros iš nosies tampa tirštos, gleivingos, pūlingos ne dėl bakterinės infekcijos, o dėl leukocitų kiekio padidėjimo. Liga trunka 6–7 dienas, rečiau iki 14 dienų. Pasveikstama savaime. Dažniausios komplikacijos yra bakterinės kilmės otitai, sinusitai, tonzilitas, faringitas, bronchitas. Liga gali komplikuotis ir bakterine pneumonija, gali paūmėti lėtinės plaučių ligos.

Diagnostika. Virusologiniai ir serologiniai tyrimai praktiškai netaikomi. Kliniškai rinovirusinę infekciją galima įtarti esant ūminei respiracinei ligai be intoksikacijos, kartu esant ryškiems rinito simptomams ir vidutinio intensyvumo sausam kosuliui.

Gydymas. Specifiniogydymonėra.Gydymassimptominis.Nosiesužburkimuimažinti skiriama gleivinės sutraukiamųjų vaistų arba anticholinerginių preparatų. Kilus komplikacijų (sinusitas ir kt.) skiriama antibiotikų.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika. Vakcinos nėra. Nespecifinėprofilaktika– rankų higiena, vengti peršalimo ir kontakto su sergančiais sloga asmenimis. Ligoniai izoliuotini 5–6 dienoms.